Elektros rinkoje pasiūlymų netrūksta – vieni tiekėjai vilioja mažesne kilovatvalandės (kWh) kaina, kiti – ilgesniu fiksuotu laikotarpiu ar papildomomis paslaugomis. Tačiau, pasak ekspertų, vien pažvelgti į reklaminį tarifą neužtenka – svarbu įsigilinti į visą pasiūlymo struktūrą ir tiksliai žinoti, už ką iš tiesų mokame.
„Ne visada iš pirmo žvilgsnio pigiausias pasiūlymas iš tiesų toks yra. Tik įvertinus visus mokesčius, planų sąlygas ir savo realų vartojimą galima pasirinkti iš tiesų tinkamiausią variantą ir sutaupyti“, – sako „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Maža kaina ne visada reiškia mažas sąskaitas
„Vertinant elektros planą, reikia žiūrėti ne tik į kWh kainą, bet ir į tiekėjo taikomą mėnesio mokestį. Būtent šių dviejų komponentų santykis lemia, kiek žmogus realiai sumokės už elektrą kiekvieną mėnesį“, – teigia M. Kavaliauskas.
Anot jo, rinkoje dažnai siūlomi keli plano variantai: su mažesne kWh kaina, bet didesniu mėnesiniu mokesčiu, arba atvirkščiai – su mažesniu mėnesiniu mokesčiu, bet aukštesne kWh kaina. Tokie skirtumai lemia, kad vienas planas labiau tinka vartotojams, sunaudojantiems daugiau elektros, o kitas – mažiau.
„Jei žmogus suvartoja apie 200 kWh per mėnesį, jam tinkamesnis planas su mažesniu mėnesio mokesčiu. Tuo metu gausiai naudojantiems elektrą, pavyzdžiui, turintiems šildymą elektra ar elektromobilį, finansiškai naudingesnis planas būtų su mažesne kWh kaina, bet didesniu mėnesio mokesčiu“, – aiškina ekspertas.
ESO planas ir laiko zonos – dažnai pamirštami, bet svarbūs
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasirinkti reikia ne tik tiekėjo planą, bet ir ESO planą, pagal kurį skaičiuojamas elektros perdavimo mokestis. Viena dažniausių vartotojų klaidų – netinkamai pasirinktos taikomos laiko zonos ir ESO planas. Pasirinkus planą, neatitinkantį savo realaus suvartojimo, gyventojai dažnai permoka už elektrą.
„Tiems, kurie daugiau laiko praleidžia namuose vakarais ar savaitgaliais, labiau tinka dviejų laiko zonų planas – tuomet nakties ir savaitgalio metu kaina už elektrą yra mažesnė. O dirbantiems iš namų gali pasiteisinti keturių laiko zonų planas – jis naudingas tiems, kurie energiją daugiausia naudoja dienos metu,“ – sako M. Kavaliauskas.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad lyginant tiekėjų pasiūlymus svarbu vertinti ne pavienes kainos dalis, o galutinę prognozuojamą mėnesio sąskaitą pagal savo suvartojimą. Elektros tiekėjai siūlo skirtingos trukmės planus su įvairaus dydžio mėnesio mokesčiais, skiriasi ir jų kilovatvalandės kaina, tad tokiu pasiūlymus sunku palyginti. Todėl visada geriau žiūrėti į galutinę prognozuojamą sąskaitą.
Fiksuoti ar nefiksuoti planai – kas saugiau?
M. Kavaliausko teigimu, renkantis tarp fiksuotos ir nefiksuotos kainos planų, verta įvertinti savo finansinį komfortą ir rizikos toleranciją.
„Fiksuotos kainos planas leidžia išlaikyti stabilias sąskaitas – vartotojas moka už suvartotą kiekį, o tarifas nekinta. Tai padeda planuoti išlaidas. Tuo metu nefiksuota kaina priklauso nuo biržos kainų svyravimų, todėl sąskaitos gali stipriai kisti kas mėnesį“, – pažymi jis.
Anot eksperto, optimalus kainos fiksavimo terminas yra ne ilgiau nei 12 mėnesių – tai protingas balansas tarp kainos stabilumo ir lankstumo.
„Per metus galima stebėti rinkos pokyčius ir, jei atsiranda geresnių sąlygų, atsinaujinti planą. Be to, tokie terminai paprastai būna pigesni nei ilgesni, pavyzdžiui, dvejų metų planai“, – sako M. Kavaliauskas.
Ekspertas primena, kad visos sutartys su nepriklausomais tiekėjais yra lanksčios – klientas gali keisti planą ar nutraukti sutartį bet kada ir nemokamai. Svarbiausia yra nepamiršti peržiūrėti savo planą ir įsitikinti, jog jis vis dar atitinka dabartinius vartojimo poreikius.
„Elektrum Lietuva“ atstovas taip pat priduria, kad vartotojai vis dažniau tiekėjus renkasi ne vien dėl kainos, bet ir dėl siūlomų papildomų paslaugų.
