Atėjo šildymo sezonas, o tai reiškia, kad daugelis elektronikos prietaisų – nuo elektrinių paspirtukų iki sodo technikos – keliauja į sandėliukus, garažus ar tiesiog stalčius. Remiantis 2022 m. Jungtinių Tautų tyrimu, vidutiniškai namų ūkyje Europoje yra 74 elektroniniai prietaisai, iš kurių 13 yra nenaudojami arba sugedę (pavyzdžiui, seni telefonai, nešiojami kompiuteriai, skaitmeniniai fotoaparatai). Tačiau net ir nenaudojami, jie reikalauja priežiūros. Netinkamas elektronikos laikymas šaltuoju metų laiku gali negrįžtamai sugadinti jų baterijas, o pavasarį gali tekti susidurti su brangiai kainuosiančia problema, o kartais netgi gali kilti ir gaisras.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
Lietuvos klimatas, su ryškiais temperatūrų svyravimais ir šalčio periodais, tampa tikru išbandymu šiuolaikinėms ličio jonų (Li-ion) baterijoms, kurios naudojamos didžiojoje dalyje nešiojamosios elektronikos. Tinkama baterijų priežiūra yra esminė siekiant užtikrinti įrenginio ilgaamžiškumą ir naudotojų saugumą. Netinkamas baterijų laikymas gali sukelti įrenginių, tokių kaip paspirtukai ar žaislai, užsidegimą, apie ką pastaruoju metu buvo dažnai pranešama ir žiniasklaidoje, rašoma taisyklos „Can‘t Stop“ pranešime žiniasklaidai.
Kodėl baterija „miršta“, kai jos nenaudojame?
Norint suprasti, kaip apsaugoti įrenginius, svarbu žinoti, kas vyksta baterijos viduje, kai ji paliekama likimo valiai. Visų pirma, net ir nenaudojama baterija lėtai, bet nenumaldomai sensta dėl viduje vykstančių cheminių reakcijų. Šis cheminis senėjimas, palaipsniui mažinantis baterijos talpą, ypač paspartėja, kai ji ilgai laikoma visiškai įkrauta, visiškai išsikrovusi arba aukštoje temperatūroje.
„Būtent lėtas savaiminis išsikrovimas sukelia kitą grėsmę – gilųjį išsikrovimą. Jei ilgam palikto įrenginio baterija buvo beveik tuščia, jos įtampa per kelis mėnesius gali nukristi žemiau kritinės ribos. Po to standartinis įkroviklis gali tiesiog „nebematyti“ baterijos, paversdamas ją nebenaudojama, o kai kuriais atvejais baterijoje gali pradėti vykti pavojingos cheminės reakcijos“, – pasakoja Alimas Rubinskis, „Can‘t Stop“ taisyklos vadovas.
Pasak specialisto, temperatūrai esant arti nulio ar žemiau, sulėtėja cheminės reakcijos, todėl laikinai sumažėja baterijos talpa ir ji negali atiduoti visos sukauptos energijos. Tačiau didžiausias pavojus kyla bandant įkrauti sušalusią bateriją – tai gali sukelti negrįžtamus vidinius pažeidimus ir net trumpąjį jungimą.
Svarbu pasirūpinti tinkamu įkrovos lygiu ir aplinka
Įrenginių paruošimas „žiemos miegui“ yra itin paprastas procesas. Svarbiausia – niekada nepalikti įrenginio su visiškai įkrauta (100 proc.) ar visiškai išsikrovusia (0 proc.) baterija. Remiantis „Battery University“ tyrimu, visiškai įkrauta ličio jonų baterija per metus praranda apie 20 proc. savo maksimalios talpos, jei yra laikoma 25 °C temperatūroje. Tokia pati baterija, laikoma su 40 proc. įkrova toje pačioje temperatūroje, per metus praras tik apie 4 proc. maksimalios talpos. Tad idealus lygis ilgalaikiam saugojimui yra 40–60 proc., nes tokia būsena sukelia mažiausiai problemų baterijos celėms.
Svarbi ir saugojimo aplinka. Geriausia vieta elektronikai laikyti – sausa, vėsi patalpa, kurioje palaikoma stabili kambario temperatūra, idealiu atveju – tarp 15–25 °C. Būtina vengti palangių, vietų prie radiatorių ar tiesioginių saulės spindulių. Taip pat atsiminkite, kad drėgmė ir kondensatas yra dideli elektronikos priešai. Pernešus įrenginį iš šalčio į šilumą, leiskite jam bent keletą minučių sušilti kambaryje, kad išvengtumėte drėgmės viduje. Galiausiai, nepamirškite periodinio patikrinimo: ilgiau nenaudojamą įrenginį verta „pabudinti“ kas 1–2 mėnesius, patikrinti baterijos lygį ir, jei reikia, trumpai įkrauti iki rekomenduojamų 50 proc.
Pasak A. Rubinskio, dažniausiai klaidos kyla dėl žinių trūkumo. „Dažnai pasitaikanti klaida yra sezoninės technikos, pavyzdžiui, elektrinio paspirtuko, laikymas per žiemą garaže ar balkone su visiškai išsikrovusia baterija. Pavasarį paaiškėja, kad baterija yra nebetinkama naudoti, todėl paspirtuką tenka remontuoti ir keisti bateriją. Nors kartais elektronikos prietaisą, pasiekusį „gilųjį išsikrovimą“, pavyksta atgaivinti, kartais vėliau pasirodo pranešimų apie tokių prietaisų užsidegimus“, – teigia ekspertas.
Ką daryti, jei baterija jau pažeista?
Jei pavasarį įrenginys neįsijungia ir baterija nesikrauna, tai gali reikšti, kad ji yra giliai išsikrovusi. Tokiu atveju, norint atkurti įrenginio veikimą, galima naudoti specialius kroviklius, kuriuos galima įsigyti internetu arba kreiptis į taisyklą, kurioje tokie krovikliai yra prieinami.
Kur kas pavojingesnis ženklas – išsipūtusi arba išbrinkusi baterija. Tai rodo, kad jos viduje prasidėjo pavojingos cheminės reakcijos, kurios gali sukelti gaisrą ar netgi sprogimą. Londone ugniagesiai dėl elektrinių paspirtukų baterijų kilusių gaisrų 2023 metais kviesti vidutiniškai kas antrą dieną ir, A. Rubinskio teigimu – nemaža dalis tokių incidentų įvyksta būtent dėl netinkamo paspirtukų saugojimo šaltuoju metų laiku.
Tad jokiu būdu nekraukite ir nebandykite naudoti įrenginio su išsipūtusia baterija, taip pat nebandykite baterijos pradurti ar spausti. Jei įmanoma, saugiai ją išimkite ir nedelsdami pristatykite į specialias pavojingų atliekų surinkimo vietas, kurias galima rasti stambiagabaričių atliekų aikštelėse ar prekybos centruose.
Tinkamas elektronikos laikymas žiemą nereikalauja didelių pastangų, tačiau gali sutaupyti nemažai pinigų ir nervų. Skirdami vos kelias minutes savo prietaisų paruošimui „žiemos miegui“, užtikrinsite, kad jūsų įrenginiai tarnaus ilgai ir užtikrintai, o atėjus pavasariui, jie bus vėl paruošti darbui.
