Lietuvoje kasmet auga elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų skaičius. Jis vos per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo kone 20 tūkst. ir siekia beveik 143 tūkst., rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Pasak jų, augimą lemia ir nutolusių saulės elektrinių parkų įrengimas. Visgi net trečdalis lietuvių vis dar nežino apie galimybę bute gyvenantiems asmenims naudotis saulės generuojama elektros energija, o žinantieji – vis dar tiki mitais apie saulės parkus.
Saulės parkas
„Žmonės jau supranta saulės elektrinių ant stogo ar šalia namo naudą. Tačiau 30 proc. šalies gyventojų vis dar nėra girdėję apie galimybę butų gyventojams naudoti žalią elektros energiją – įsigyti dalį saulės elektrinių parko. Iš jo saulės generuojama elektros energija pasiekia namus ir butus, esančius bet kurioje Lietuvos vietoje. Visgi tokia galimybe naudoti saulės energiją, būti nepriklausomais nuo elektros tiekėjų bei sutaupyti pasinaudoja tik 5 proc. gyvenančiųjų nuosavame bute. Tai rodo, kad žmonės vis dar nežino apie nutolusių elektrinių naudas“, – saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ užsakymu atlikto „Spinter“ tyrimo duomenis komentuoja saulės parkų pardavimų vadovas Rokas Marcinkevičius.
Pasak jo, dalį saulės elektrinių parko įsigyti gali gyvenantys nuosavame būste, o tai patogiausia tiems, kurie gyvena bute arba name, kur nėra galimybės ar noro statyti saulės elektrinę ant stogo arba šalia namo. Ir nors tyrimo duomenys rodo kad nuosavame bute gyvena per 43 proc. respondentų, trečdalis (34 proc.) jų net nėra susimąstę apie galimybę naudoti tvaresnę elektros energiją.
Vis dar populiarūs mitai
Tik 15 proc. gyvenančiųjų nuosavame bute yra svarstę įsigyti dalį parko. Visgi matyti, kad didžiausia dalis butų gyventojų nėra galvoję apie galimybę įsigyti dalį saulės elektrinių parko ir vis dar tiki klaidingomis nuostatomis: 21 proc. mano, kad neatsipirks, 20 proc. galvoja, kad tai brangu, 17 proc. – kad pernelyg sudėtinga, rodo reprezentatyvios apklausos duomenys.
„Vis dar sklandantys mitai stabdo žmones priimti sprendimus. Tačiau klaidingos nuostatos ateina iš nežinojimo. Iš tiesų, tapus gaminančiu vartotoju sąskaitos už elektrą sumažėja iki 4 kartų, priklausomai nuo vartojimo įpročių. Todėl žmonės gali ne tik naudoti žaliąją elektros energiją butuose bet kuriame Lietuvos mieste, bet ir sutaupyti, – sako R. Marcinkevičius. – Juolab, turint nutolusią saulės elektrinę nereikia rūpintis priežiūra – parką prižiūri vystytojas. Vienintelė gaminančio vartotojo užduotis yra stebėti jėgainės generaciją.“
Be to, įsigijus saulės parko dalį ir užpildžius paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbiamai paramai, galima susigrąžinti iki 40 proc. investicijų – 323 eur. už 1 kW įsigytos galios saulės parke. Elektrinė su parama atsiperka per 3-4 metus, sako „Saulės grąžos“ saulės parkų pardavimų vadovas.
Kaip tapti gaminančiu vartotoju?
Tam, kad būtų galima naudoti saulės generuojamą elektros energiją bute, tam pačiam žmogui turi priklausyti ir būstas, ir saulės parko dalis, pažymi R. Marcinkevičius. Turint tai pagrindžiančius Registrų centro dokumentus, pakaks tiesiog peržiūrėti elektros energijos sąskaitas ir pasiskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikia.
„Pavyzdžiui, vidutinio dydžio trijų kambarių butui su intensyviu elektros energijos naudojimu, kondicionieriumi, kitais reikalingais buities prietaisais pakanka 3-4 kW elektrinės. 1 000 kWh atitinka 1 kW saulės elektrinės galios saulės parke. Jei per metus sunaudojate apie 3 500 kWh, tai reiškia, kad reikėtų 3,5 kW saulės elektrinės. Įsigijus tokią dalį, tapus gaminančiu vartotoju ir gavus APVA paramą sugrįžtų 1 130,50 eur.“, – skaičiuoja R. Marcinkevičius.
Kas bus, jei paramos negausiu?
Nors atvejų, kai APVA paramos gauti nepavyksta, mažai, yra žmonių, kurie nėra linkę pirkti saulės parko dalies nežinodami, kad tikrai gaus paramą, pastebi R. Marcinkevičius.
„Šiuo metu vykstančiam finansavimui yra skirti 6 mln. eurų. Tikėtina, kad paramą gaus visi norintieji. Visgi suprantame, kad kai kuriems gali būti neramu, ar tikrai pavyks susigrąžinti trečdalį sumokėtos sumos. Atsižvelgdami į tai apdraudžiame klientus – jie gali atsisakyti įsigytos parko dalies. Mat įsipareigojame grąžinti už nutolusią saulės elektrinę sumokėtus pinigus, jei žmogus negaus paramos“, – apie galimybę pasakoja R. Marcinkevičius.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie saulės energijos vartojimą bendrovės „Saulės grąža“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2025 metų birželį, apklaususi 1019 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų.
