Prasidėjus vasarai ir artėjant karščiams, svarbu dar kartą prisiminti, kaip saugiai naudoti elektros prietaisus, kuriuose yra baterijos. Aukšta oro temperatūra ir tiesioginiai saulės spinduliai gali padidinti riziką, kad netinkamai prižiūrimi įrenginiai užsiliepsnos ar net sprogs.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dažniausiai tokie įvykiai kyla dėl perkaitusių ar pažeistų ličio jonų baterijų, kurios šiandien plačiai naudojamos ne tik išmaniuosiuose telefonuose, bet ir paspirtukuose, dulkių siurbliuose, nešiojamuose kompiuteriuose bei kitose buitinėse priemonėse. Dėl netinkamo įkrovimo, prasto vėdinimo ar neoriginalių įkroviklių naudojimo kyla pavojus ne tik turtui, bet ir gyvybei. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus būti budriems ir atsakingiems. Net ir maža kibirkštis gali tapti didelio gaisro priežastimi. Laikantis paprastų, bet svarbių saugos taisyklių, galime išvengti nelaimių.
Ličio jonų baterijos – nepastebimas pavojus namuose
Pagrindinė rizika, susijusi su ličio jonų baterijomis, tai jų neprognozuojamas kaitimas ir užsidegimas. „Jei baterija yra pažeista arba netinkamai kraunama, ji gali pradėti kaisti, rūkti ir net užsiliepsnoti ar sprogti. Toks gaisras vystosi greitai, išskiria nuodingų dūmų ir yra sunkiai gesinamas“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Tamulevičius. Pasak jo, pavojų galima atpažinti iš kelių požymių, tai neįprasto kaitimo, ypač kraunant, baterijos išsipūtimo ar deformacijos, specifinio kvapo ar sklindančių dūmų. Taip pat, jei įrenginys nustoja veikti, bet baterija vis tiek kaista. „Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, reikia nutraukti naudojimą, atjungti (išimti) bateriją (jeigu tai saugu) ir išnešti į atvirą erdvę, kur nebūtų šalia degių medžiagų“, – pabrėžia S. Tamulevičius.
Kaip elgtis, kai baterija kaista ar užsiliepsnoja?
„Visų pirma įvertinkite situaciją, ar saugu imtis veiksmų pačiam, ar iš karto kviesti ugniagesius ir pasišalinti iš patalpos“, – pataria Saulius Tamulevičius. Jei galima saugiai reaguoti, reikėtų, jei įmanoma, išnešti degantį įrenginį į lauką (tik jei saugu ir neprisiliečiant tiesiogiai rankomis), nedelsdami skambinkite 112, net jei atrodo, kad gaisras mažas, prieš gesinant vandeniu įsitikinti, kad įrenginys atjungtas nuo elektros tinklo, jei šalia yra gesintuvas, tai galite jį panaudoti ir bandyti užgesinti gaisrą. Jo teigimu, dauguma namuose esančių gesintuvų (A, B, C tipo) tinka pirminiam gesinimui, tačiau dėl labai intensyvaus ličio baterijų degimo jų efektyvumas gali būti mažesnis nei gesinant kitas medžiagas. Todėl svarbiausia yra užkirsti kelią gaisrui plisti, stengtis degančią ličio bateriją izoliuoti nuo šalia esančių degių medžiagų.
Paprastos saugos taisyklės – gyvybiškai svarbios
„Nekraukite baterijų be priežiūros, ypač naktį, nenaudokite pažeistų ar neoriginalių įkroviklių, nekraukite baterijų ant degių paviršių (lovos, baldų, kilimų), nekraukite prietaisų prastai vėdinamose ar drėgnose vietose, nenaudokite pažeistų įrenginių su išsipūtusia baterija“, – pagrindinius saugos principus vardija S. Tamulevičius. Jei gaisras prasideda naktį, svarbiausia kuo greičiau pažadinti namiškius ir saugiai evakuotis. Apie gaisrą praneškite skubios pagalbos numeriu 112. Evakuojantis, jei galite, uždarykite duris į degančią patalpą – tai gali pristabdyti ugnies plitimą. Bandykite gesinti tik tada, kai aiškiai suprantate, kad tai galite padaryti saugiai. Anot S. Tamulevičiaus, labai svarbu įsirengti dūmų detektorius, jie padeda laiku pastebėti gaisrą, ypač naktį, kai pavojus didžiausias. Niekada nepalikite baterijų krautis per naktį, jų sukelti gaisrai, dėl itin greito plitimo, kelia didelį pavojų ne tik turtui, bet ir žmonių gyvybei.
Sukurta patogi panaudotų baterijų surinkimo sistema
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad kol gyventojai neįpras tinkamai rūšiuoti elektronikos atliekų ir baterijų, tol gaisrų pavojus išliks nuolatinis. „Paspirtukai sproginėja kraunami, o baterijos, išmestos į komunalinių atliekų konteinerius, vėliau gali sukelti gaisrus rūšiavimo ar perdirbimo įmonėse. Tai reali grėsmė, su kuria susiduriame vis dažniau“, – sako jis. Pasak L. Ivanausko, dalis žmonių vis dar laikosi požiūrio: „Kur noriu, ten metu – mano daiktas, mano taisyklės.“ Tačiau toks mąstymas, anot jo, liudija atsakomybės stoką visose gyvenimo srityse. „Tokių žmonių akyse ir tvarka, ir netvarka yra blogai. Jiems nepriimtini nei ribojimai, nei taisyklės tik tol, kol nelaimė nepaliečia asmeniškai“, – pažymi L. Ivanauskas. Jis ragina visuomenę rūšiuoti sąmoningai, kaip išmoktą gyvenimo pamoką, o ne kaip priverstinę pareigą. Tik taip bus galima išvengti pavojingų situacijų ir užtikrinti, kad augantis elektronikos kiekis netaptų nuolatine problema aplinkai, žmonėms ir įmonėms.
Elektronikos platintojų asociacija (EPA) aktyviai kviečia visuomenę atsakingai tvarkyti elektronikos atliekas. Smulkiosios elektronikos atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kultūros, švietimo bei administravimo įstaigose.
Jau daugiau kaip dešimt metų EPA iš gyventojų namų nemokamai surenka elektronikos atliekas, šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius, baterijas, akumuliatorius ir kitas elektronikos atliekas.
„Norime paskatinti žmones suprasti, kad kiekviena netinkamai išmesta baterija gali kelti pavojų gamtai ar net sukelti gaisrą. Todėl raginame gyventojus būti atsakingais ir pasirinkti saugų būdą atsisveikinti su šiomis atliekomis, tai paprasta, patogu ir labai svarbu“, – sako Linas Ivanauskas.
Paieška archyve
