Šiemet žiemiškiems orams įsivyravus tik vasarį, šaltuoju sezonu gatvėse buvo galima matyti žmonių, keliaujančių elektrinėmis priemonėmis – paspirtukais ar dviračiais, kuriuos jie retkarčiais renkasi ir dabar. Ekspertai teigia – ne tik itin didelis šaltis, bet ir ilgas buvimas žemesnėje temperatūroje neigiamai veikia ličio jonų baterijas ir didina trumpųjų jungimų bei savaiminio užsiliepsnojimo riziką. Jie apžvelgia, kaip skirtingos temperatūros veikia prietaisus su ličio jonų baterijomis ir ką daryti, kad išvengtume nemalonių pasekmių, rašoma „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kalbant bendrai apie ličio jonų baterijas, optimaliausiai jos veikia esant 0–45 °C temperatūrai, teigia „Vilnius Tech“ Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė. Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijos neišvengiamai patiria neigiamą poveikį.
„Minusinėje temperatūroje lėtėja elektrolito jonų laidumas, todėl mažėja ličio jonų baterijos įtampos lygis, didėja vidinė varža. Kartu sumažėja elektrodų cheminės reakcijos greitis, kas lemia mažesnę baterijos talpą ir efektyvumą. Žemesnėje nei 0 °C temperatūroje, baterijos talpa gali sumažėti iki 30–50 proc., žemiau -20 °C, baterija gali tapti praktiškai neveiksni dėl per didelės varžos“, – aiškina ekspertė.
Visgi neigiamą poveikį ličio jonų baterijoms daro ne tik didelis šaltis, bet ir ilgas buvimas žemesnėje temperatūroje, o būtent elektriniai paspirtukai, dviračiai ar kitos transporto priemonės su ličio jonų baterijomis neišvengiamai šaltyje būna gana ilgai.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad žiemą el. dvirates transporto priemones papildomai veikia itin nepalankios sąlygos: šaltis, drėgmė, temperatūrų šuoliai ir mechaniniai pažeidimai slydimo, kritimo atveju. Žemoje temperatūroje plastikiniai ir metaliniai baterijų korpusai tampa trapesni, todėl smūgiai ar spaudimas gali sukelti fizinius korpuso pažeidimus, o šis atitinkamai – cheminio elektrolito nutekėjimą, kuris gali būti toksiškas ir degus.
„Net kai atrodo, kad orai geresni, žiemą patarčiau vengti naudoti el. dvirates transporto priemones tiek dėl trumpėjančio priemonių ilgaamžiškumo, tiek dėl didesnės tikimybės paslysti ir susižaloti“, – sako ji.
Pavojus ir prietaisui, ir sveikatai
Aukštą susižalojimų riziką patvirtina ir draudimo statistika. Draudimo duomenimis, žiemą taip pat aktyviai fiksuojami atvejai, kuomet tenka išmokėti žalas susižalojusiems kelyje su elektriniais paspirtukais, dviračiais ar panašiomis priemonėmis.
„Reikia nepamiršti, kad žiemos keičiasi – šaltukai būna laikini, o šiltesnių dienų turime daugiau, tačiau orai jomis yra labai apgaulingi. Temperatūrai nuolat svyruojant aplink nulį, keliai dažnai būna šlapi, slidūs, su nematomu ledu, ypač rytais. Nelaimei įvykti daug nereikia, ypatingai jei transporto priemonės padangos nėra naujos ar yra nudilusios. Tokiais atvejais rizikuojama net tik savo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.
Draudimo ekspertė pataria žiemą ličio jonų baterijomis varomas transporto priemones atidėti iki pavasario, kai orai bus stabilesni ir kels mažiau pavojaus tiek jose esančioms ličio jonų baterijoms, tiek žmogaus ar turto saugumui. Jei vis dėlto transporto priemonės ar kita ličio jonų baterijas turinti elektronika naudojama šaltyje, svarbu peržiūrėti turto ir civilinės atsakomybės draudimo sąlygas.
Poveikis išmaniesiems įrenginiams
S. Tolvaišienė pastebi, kad ilgas buvimas žemoje temperatūroje neigiamai veikia ne tik minėtas transporto priemones, bet ir kasdien naudojamus išmaniuosius įrenginius, kurie taip pat turi ličio jonų baterijas – mobiliuosius telefonus, planšetes, kompiuterius, laikrodžius, fotoaparatus ir pan.
„Kadangi šie įrenginiai visada šalia, net nesusimąstome, kad žiemą su jais reikėtų elgtis kaip nors kitaip. Ypatingai dažnai mėgstame automobiliuose palikti kompiuterius, planšetes, kol, pavyzdžiui, po darbų užsukame į sporto klubus. Į ilgus žiemos žygius taip pat keliaujame su telefonais, fotoaparatais ir aktyviai jais naudojamės. Jei įrenginys šaltyje (-10 °C–0 °C) praleidžia kelias valandas, ilgalaikės žalos nebus, tačiau galimai pastebėsite sumažėjusią baterijos talpą, LCD ekranų vangumą, o didesniame šalyje ir pikselių „užšalimą“ ar laikinus spalvų iškraipymus“, – sako ji.
Vis dėlto, jei įrenginys žemesnėje temperatūroje arba šaltyje, siekiančiame net -20 °C, laikomas ilgai, o vėliau staiga perkeliamas į šiltą aplinką, jo viduje gali susidaryti drėgmės kondensatas. Ekspertė teigia, kad tai gali lemti koroziją ir elektronikos gedimus.
Palikus išjungtą įrenginį šaltyje, poveikis bus mažesnis nei aktyviai jį naudojant. Tačiau net ir be to, norint, kad įrenginys ilgiau tarnautų, svarbu laikytis saugaus jo laikymo, naudojimo ir įkrovimo rekomendacijų.
Ilgaamžiškumą lemianti priežiūra
S. Tolvaišienė teigia, kad patarimai, kaip prižiūrėti ličio jonų baterijas turinčius prietaisus žiemos metu, gana universalūs.
„Svarbu neleisti staigiai įrenginiui sušilti. Jei įrenginys buvo šaltyje, geriau jam leisti palaipsniui sušilti prie vidutinės ar kambario temperatūros. Jau vien staigus pernešimas iš šalčio į šiltą patalpą gali sukelti kondensaciją, kuri pavojinga elektronikai. Tad, įnešus įrenginius į vidų, jokiu būdu nereikėtų jų šildyti ant radiatorių ar kitų šildytuvų“, – sako ji.
Lygiai taip pat svarbu po buvimo šaltyje iškart prietaisų nekrauti. Prieš prijungiant prie įkroviklio, reikia leisti įrenginiui atšilti bent iki +10 °C temperatūros.
„Jei įrenginys buvo išjungtas ar išsikrovė šaltyje, iškart jo nejunkite. Rekomenduojama palaukti bent 30–60 minučių, kol įrenginys pasieks kambario temperatūrą. Jei susidarė kondensatas, galima įrenginį padėti sausoje aplinkoje arba naudoti silikagelio pakelius drėgmės sugėrimui“, – pataria ekspertė.
Po buvimo šaltyje, atšilimo ir krovimo, būtina stebėti baterijos elgseną, priduria ji. Jei pastebimas nenormalus perkaitimas, išsipūtimas ar sumažėjusi talpa, bateriją reikėtų keisti ar utilizuoti pagal gamintojo nurodymus.
Paieška archyve
