Gruodis Lietuvoje priminė, ką reiškia tikra žiema. Turėjome ne tik sniego – turėjome ir vėjo, kuris leido aktyviai generuoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Ekspertai sako, kad klientų, turinčių su birža susietus elektros tiekimo planus, sąskaitos už elektros energiją gruodžio mėnesį – ketvirtadaliu mažesnės. Ar to paties sulauksime ir sausį?
Paskutinis metų mėnuo – šaltas ir vėjuotas, o tai reiškia, kad vėjo elektrinės sugebėjo užtikrinti beveik pusę visos šalyje suvartotos elektros energijos. Dar apie 20 proc. elektros energijos poreikio importuota iš kitų regiono šalių. Likusi dalis sugeneruota iš brangesnių, iškastiniu kuru išgaunamų elektros energijos šaltinių.
Lyginant su lapkričio mėnesiu, gruodį elektros energija biržoje kainavo ketvirtadaliu mažiau. Tuo pačiu metu 2024-aisiais elektros energija taip pat buvo brangesnė beveik 7 proc. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad orų sąlygos buvo vienas pagrindinių veiksnių, dėl ko šį mėnesį vartotojų sąskaitos už elektros energiją bus mažesnės.
„Šlovė vėjui ir tokiems orams, kokius matėme gruodį. Elektros rinka mūsų regione praėjusį mėnesį susidūrė su iššūkiais: elektros perdavimo jungtys tarp Estijos ir Latvijos vis dar neveikia, ir, panašu, šiemet neveiks pilnu pajėgumu, todėl galimybės įsigyti pigios elektros energijos, pavyzdžiui, iš Suomijos, lieka ribotos. Jei ne vėjas – tikėtina, kad apie pigesnę elektros energiją šiandien kalbėti negalėtumėme. Visgi žvelgiant iš kitos pusės, jei ne jungčių sutrikimai, praėjusį mėnesį elektros energiją galėjo būti ir dar pigesnė“, – sako S. Jasiulis.
Anot jo, gruodį didmeninė kaina buvo apie 25 proc. mažesnė. „Enefit“ klientams, pasirinkusiems su birža susietus tiekimo planus, galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 21,56 ct/kWh (su PVM).
Sausį – dėmesys orams, vėjui ir importo galimybėms
Tai, kokių sąskaitų už elektros energiją sausio mėnesį sulauks vartotojai, lems bent keli veiksniai. Iš jų svarbiausi: oro temperatūra, vėjo gūsiai ir elektros energijos importo iš Skandinavijos šalių galimybės. Jei dienos bus šaltesnės, kaip mėnesio pradžioje, mažiau vėjuotos, o iš Skandinavijos negalėsime importuoti pakankamai pigios elektros energijos – kainos gali drastiškai kilti.
Nepaisant to, S. Jasiulis prognozuoja, kad siurprizų gyventojai sulaukti neturėtų – elektra sausį, panašu, bus šiek tiek brangesnė, tačiau kainos augimas neturėtų būti itin ženklus.
„Elektros kaina Lietuvoje ir toliau lieka priklausoma nuo importo galimybių iš Skandinavijos. Jei oro temperatūra nepalanki, šalta, o vėjo nedaug – mums itin svarbu turėti galimybę savo poreikį patenkinti Suomijoje ar Švedijoje pagaminta elektros energija. Žvelgiant į sausį – jei ilgesnį laiką laikysis itin žema temperatūra, vėjas pūs silpnai, o dabar veikiančios elektros perdavimo jungtys regione susidurs su problemomis – mėnesio pabaigoje kaina biržoje gali formuotis panašiame lygyje, kaip praėjusių metų vasarį. Tuomet elektros kilovatvalandė biržoje, be valstybės dedamųjų ir PVM, kainavo apie 15,2 cento.
Visgi, tikėtina, kad kaip gruodis, taip ir sausio mėnuo bus neblogas, turėsime sąlygas pigesnei elektros energijai. Tai reiškia, kad ir mūsų klientų kainos šokiruoti neturėtų. Bendraudami su klientais akcentuojame – net jei jos ir augs – augimas nebus ženklus“, – sako jis.
Anot jo, pirmąjį metų mėnesį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 22,85 ct (su PVM ir valstybės dedamosiomis).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo sausio mėnesio pakito ir valstybės dedamoji elektros kainos dalis, išaugusi daugiau nei 1 ct/kWh.
Lenkai ir vokiečiai mokėjo brangiau, estai – pigiau
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – lietuviai už elektros energiją gruodį mokėjo mažiau nei vokiečiai, lenkai ar latviai. Mūsų šalyje elektros energija buvo brangesnė nei Estijoje. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 8,34 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), tai Vokietijoje ji siekė 10,83 ct/kWh, o Lenkijoje – 10,95 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje kaina buvo 8,43 ct/kWh, Latvijoje – taip pat 9,05 ct/kWh.
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių išaugo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota daugiau nei 504 GWh, kai lapkritį – 336 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje liko panašiame lygyje ir siekė 1112 GWh, kai lapkritį – 1105 GWh.
