Praėjusią savaitę, lapkričio 10–16 dienomis, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 0,5 proc., augant elektros vartojimui ir išliekant mažai nacionalinei generacijai. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 50 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę išliko stabili, fiksuojant tik nežymų – 0,5 proc. – sumažėjimą nuo 98,5 Eur/MWh iki 98,1 Eur/MWh. Elektros kainų lygį palaikė augęs elektros vartojimas bei ypač savaitės pradžioje buvusi maža nacionalinė generacija. Per pirmadienį ir antradienį, lapkričio 10–11 d., vėjui nurimus, vėjo elektrinės pagamino tik 0,5 GWh elektros. Be to, lapkričio 3 d. prasidėjo remonto darbai Elektrėnų komplekse, dėl ko 9-asis elektrinės blokas neveiks iki gruodžio 18 dienos.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 86,1 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 104,3 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 77–108 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–73 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lapkričio 10–16 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 0,5 proc. – nuo 98,5 Eur/MWh iki 98,1 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 7 proc. – nuo 83,8 Eur/MWh iki 78,1 Eur/MWh, Vokietijoje – 2 proc. – nuo 95,4 Eur/MWh iki 93,7 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 1 proc. – nuo 112,5 Eur/MWh iki 111,4 Eur/MWh. Tuo tarpu Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 27 proc. – nuo 47,2 Eur/MWh iki 60,0 Eur/MWh, o Suomijoje kainos didėjo 27 proc. – nuo 27,4 Eur/MWh iki 34,8 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 10–16 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 3 proc. – iki 251,6 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 124,8 GWh, arba 16,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 50 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.
Savaitės viduryje atsigavusi vėjo elektrinių generacija lėmė, kad, žvelgiant į visą savaitę, būtent jos pagamino daugiausiai elektros energijos – 65,9 GWh, 22,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 53,6 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 71,2 GWh, 8,1 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 7,3 GWh elektros – tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 7,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 40,4 proc. mažiau elektros energijos – 4,3 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23,0 GWh elektros energijos – tai 7,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 21,3 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 38,8 GWh elektros energijos, arba 68,7 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,0 GWh – tai 35,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,5 GWh, ir 10,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,4 GWh.
Prancūzijos elektros energijos kainos ateinantiems metams nukrito iki žemiausio lygio nuo 2021 m. vasario mėnesio, „Electricite de France SA“ (EDF) padidinus branduolinės energijos gamybą iki aukščiausio lygio nuo 2018 m. lapkričio pradžios. Tai išplėtė kainų skirtumą su kaimynine Vokietija, kurios elektros energijos kainos išliko stabilios. Šis kontrastas atspindi skirtingus šalių požiūrius į energetikos transformaciją: Prancūzija palaiko stiprią branduolinę energetiką kartu su atsinaujinančiųjų išteklių plėtra, o Vokietija, atsisakiusi branduolinės energijos, tapo labiau priklausoma nuo brangesnių anglių ir dujų, kai trūksta vėjo ir saulės energijos. EDF padidino savo 2025 m. branduolinės energijos gamybos tikslą, tuo tarpu Vokietijoje dujų generacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų.
