Dėl planinių jungties „NordBalt“ tarp Švedijos ir Lietuvos remonto darbų, sutapusių su itin maža vėjo elektrinių generacija, didmeninės elektros energijos kainų vidurkis praėjusią savaitę buvo 48 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl „NordBalt“ jungties tarp Švedijos ir Lietuvos planinio remonto darbų, kelias dienas buvusios itin mažos vėjo elektrinių generacijos padidėjo 48 proc. – nuo 85,0 Eur/MWh iki 126,2 Eur/MWh. Atlikus planinius kasmetinius techninės priežiūros darbus, jungtis „NordBalt“ sėkmingai įjungta dvejomis dienomis anksčiau nei planuota – penktadienį. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 60,7 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 70 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 70–100 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Spalio 6–12 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 48 proc. – nuo 85 Eur/MWh iki 126,2 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos didėjo 14 proc. – nuo 76,1 Eur/MWh iki 86,9 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos didėjo 30 proc. – nuo 79,2 Eur/MWh iki 103,3 Eur/MWh, o Lenkijoje – 7 proc., nuo 102,0 Eur/MWh iki 108,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 65,4 Eur/MWh iki 58,4 Eur/MWh, Suomijoje mažėjo 4 proc. – nuo 42,3 Eur/MWh iki 40,8 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 6–12 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,3 proc. – iki 216,7 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 169,2 GWh, arba 16,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 78 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos ir Švedijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 75,9 GWh, tai 24,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 60,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 66,5 GWh, arba 12,4 proc. mažiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 24 GWh elektros – tai 16,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 28,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 12 proc. mažiau elektros energijos – 21,1 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44,7 GWh elektros energijos – tai 44,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 31,0 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 17,2 GWh elektros energijos, arba 61,6 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,4 GWh – tai 13,4 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,3 GWh, ir 17,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15 GWh.
Pranešama, kad pasaulyje atsinaujinanti energetika pasiekė istorinį lūžį – 2025 m. pirmąjį pusmetį ji pirmą kartą pagamino daugiau elektros nei anglis. Tačiau šią teigiamą tendenciją temdo situacija JAV, kur Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) perpus sumažino atsinaujinančios energetikos augimo prognozę šiam dešimtmečiui. Dėl prezidento D. Trumpo administracijos politikos, kuri panaikino mokesčių lengvatas ir sustabdė leidimus naujiems AEI projektams, tikimasi, kad JAV iki 2030 m. instaliuos 250 GW AEI galios, o ne anksčiau prognozuotus 500 GW. Lėtėjimą JAV iš dalies kompensuoja spartesnis augimas kitur – TEA padidino prognozes Indijai, kuri tampa antrąja didžiausia AEI augimo rinka po Kinijos, taip pat Artimiesiems Rytams ir Afrikai. Vis dėlto, dėl JAV atsilikimo, bendra pasaulinė AEI pajėgumų prognozė iki 2030 m. yra sumažinta 5 procentais, ir tikėtina, kad pasauliui nepavyks pasiekti COP28 viršūnių susitikime nustatyto 11 000 GW tikslo.
Paieška archyve
