Pirmąjį rudens mėnesį didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kilo dėl sumažėjusios AEI generacijos bei vykdytų elektrinių ir perdavimo jungčių remonto darbų. Lietuvoje didmeninės elektros vidutinė kaina siekė 84 Eur/MWh ir buvo kiek aukštesnė nei ES vidurkis, kuris sudarė 82 Eur/MWh.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Per šių metų devynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis mūsų šalyje siekė 81 Eur/MWh ir išliko mažesnis nei ES vidurkis – 86,9 Eur/MWh. Galutinė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį sudarė 25,4 ct/kWh – tai 2,7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir atitiko ES šalių vidurkį. Metinis mažmeninių kainų lygis taip pat artimas ES šalių kainų vidurkiui – 25,1 ct/kWh.
Rugsėjo mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 84 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 84,2 Eur/MWh ir 81,1 Eur/MWh, Lenkijoje – 107,5 Eur/MWh.
Brangiausiai ES didmeninė elektra rugsėjį kainavo Italijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje (102–111 Eur/MWh), pigiausiai – Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje (35–42 Eur/MWh).
Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 3 kartus: Italijoje elektra vidutiniškai kainavo 111 Eur/MWh, Prancūzijoje – 35 Eur/MWh.
Šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 81 Eur/MWh – tai 6,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje – 86,9 Eur/MWh. Latvijoje šiemet per devynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė 81,6 Eur/MWh – 6,1 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 79 Eur/MWh – 9 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.
Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Airijoje, Italijoje ir Vengrijoje, o pigiausiai — Švedijoje ir Suomijoje.
Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina rugsėjį siekė 25,4 ct/kWh ir atitiko tokį pat ES šalių galutinių kainų vidurkį, o palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 2,7 proc. – buvo 24,8 ct/kWh.
Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui rugsėjį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 3,3 proc. ir 14,5 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 24,6 ct/kWh bei 21,8 ct/kWh. Palyginti su rugpjūčiu, Latvijoje ir Estijoje galutinė elektros kaina vartotojams rugsėjį padidėjo atitinkamai 2,5 proc. ir 2,3 procento.
Pirmuosius devynis šių metų mėnesius galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,2 ct/kWh ir buvo artima ES valstybių vidurkiui (25,1 ct/kWh).
Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,8 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.
Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 12,2 ct/kWh. Rugsėjį ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 48 proc. – tai 2 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.
Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 11,9 ct/kWh, Estijoje – 10,7 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 48 proc. ir 49 procentus.
Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai rugsėjį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,3–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Čekijoje ir Airijoje (35,7–41,0 ct/kWh).
Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, rugsėjį skyrėsi 4,4 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 41,0 ct/kWh, Vengrijoje – 9,3 ct/kWh.
Galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.
