Rugsėjo mėnuo gyventojus Lietuvoje pasitiko ir staigiai atkeliavusiu rudeniu, ir elektros energijos infrastruktūros gedimais regione. Tai turėjo įtakos ir kainoms biržoje, Lietuvos kainų zonoje. Rugsėjį didmeninė kaina biržoje brango 3 proc. Nepaisant to, šį rugsėjį elektros kaina išliko beveik tokiame pačiame lygyje kaip ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o lyginant su 2023-aisiais – buvo 39 proc. mažesnė.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių generacija buvo išskirtinė, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Rugsėjį vien vėjo elektrinių sugeneruota energija sudarė daugiau nei trečdalį viso Lietuvos elektros poreikio. Saulės elektrinės pridėjo dar penktadalį, o bendrai šiais šaltiniais patenkinta beveik 50 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio. Lyginant su Latvija ir Estija – Lietuva aiškiai išsiskiria. Latvijoje atsinaujinantys šaltiniai (išskyrus hidroelektrinių pajėgumus) sugeneravo tik 8,2 proc. viso šalies poreikio, o Estijoje – 33 proc.
Paskutiniai šilumos akordai
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad rudeniui būdingos sąlygos Lietuvoje jau įsitvirtina. Saulės elektrinių generuojamos energijos kiekiai nuosekliai mažėja, o visame Baltijos jūros regione vis dažniau atsigręžiama į iškastiniu kuru generuojamą elektrą. Toks reiškinys bus vis dažnesnis, tačiau ar dėl to elektros kainos spriegs į viršų?
„Saulės akiniai jau nežinia kur, o šiluma savo pasirodyme sugrojo paskutinius akordus. Į Lietuvą atkeliavo ruduo ir tuo įsitikinti turėjome progos. Ruduo palietė ir elektros rinką. Praėjusį mėnesį saulės elektrinės nebegeneravo tiek, kiek buvome įpratę. Kadangi vakarai darosi tamsesni, o mes vis daugiau laiko praleidžiame namie – rugsėjį augo ir mūsų vartojimas. Netikėtas „EstLink 1“ elektros perdavimo jungties tarp Estijos ir Suomijos darbo sutrikimas praėjusį mėnesį taip pat turėjo įtakos. Ir visa tai lėmė, kad net ir su regiono kontekste išskirtinai daug generavusiomis vėjo elektrinėmis, neturėjome galimybės užsitikrinti mažesnių kainų už elektros energiją.
Ar toks bus ir spalis bei kiti likę šių metų mėnesiai? Šiuo metu panašu, kad taip. Tenka pripažinti, kad laikas, kuomet stebėjome ženkliai mažėjančias elektros kainas, baigėsi. Artimiausiais mėnesiais, tikėtina, elektros kainos svyruos panašiame lygyje. Tuo tarpu, lyginant su 2024-aisiais ar 2023-aisiais – kainos bus mažesnės, o su birža susietus elektros planus turintys klientai dar turės progų išnaudoti momentus, kai elektra biržoje bus itin pigi ir taip sutaupyti“, – sako S. Jasiulis.
Spalį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 21,06 ct/kWh.
Orai ir jungtys – tai, kas lems kainą
Ekspertai prognozuoja, kad spalio mėnesį elektros kainas mūsų šalyje labiau lems ne tai, kiek sugebėsime pasigaminti patys iš atsinaujinančių šaltinių. Kainas lems kitos Baltijos jūros regiono šalys.
Pirmiausia, daug priklausys nuo to, kiek elektros energijos eksportuoti galės Skandinavija. Generacija iš vėjo energijos šaltinių ir hidroelektrinių turės itin svarbų vaidmenį formuojant elektros kainas ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.
„Rugsėjį matėme, kad Skandinavijos šalys neeksportavo elektros energijos tokiomis apimtimis, prie kokių jau buvome pripratę. Ir tai labai aiškiai pajutome stebėdami elektros kainas biržoje. Spalis – ne išimtis. Jeigu Suomija, Švedija šalyje sugebės sėkmingai generuoti daug pigios elektros energijos, o nesuvartotą parduos biržoje – kainos pigs visame regione“, – sako S. Jasiulis.
Taip pat, kaip ir rugsėjį, taip ir spalį – svarbus bus infrastruktūros vaidmuo. Jau žinoma, kad spalio pabaigoje vyks planiniai „EstLink 2“ jungties tarp Estijos ir Suomijos remonto darbai. Be to, spalio pradžioje suplanuotas Lietuvos ir Švedijos jungties remontas. Natūralu, kad pigios elektros energijos srautai iš Skandinavijos bus šiek tiek apriboti, o tai turės įtakos ir elektros energijos kainoms.
Galiausiai – orai. Šildymo sezonas Lietuvoje jau prasidėjo. Šaltesnės ir tamsesnės dienos reiškia vieną – daugiau išteklių ir kaštų šildymui, mažiau pigios saulės elektros energijos – didesnės kainos vartotojams.
Rugsėjį Lietuvoje – pigiau nei Lenkijoje, bet brangiau nei Estijoje
Rugsėjo mėnesį su birža susietus planus (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) turintiems „Enefit“ klientams elektros energijos kaina buvo maždaug 3 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė apie 21,57 ct/kWh (su PVM). Tuo pačiu metu praėjusiais metais vidutinė galutinė elektros energijos kaina už kilovatvalandę gyventojams siekė 21,61 centus (su PVM).
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių šiek tiek sumažėjo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota šiek tiek daugiau nei 435 GWh, kai rugpjūtį – 423 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje taip pat išaugo apie 4 proc. ir siekė 896 GWh, kai rugpjūtį – 859 GWh.
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – rugsėjį už elektrą mokėjome brangiau nei estai, tačiau ženkliai pigiau nei lenkai. Lietuvos kainų zonoje didmeninė elektros kaina buvo 8,40 ct/kWh. Estijoje kilovatvalandė kainavo 8,11 ct, o Latvijoje – 8,42 ct. Vokietijoje kaina buvo šiek tiek mažesnė ir siekė 8,35 ct/kWh, o Lenkijoje kilovatvalandė kainavo brangiausiai – 10,75 ct.
Paieška archyve
