JAV federalinis teismas paskelbė sprendimą, kurio laukė visas technologijų pasaulis. Pastaraisiais mėnesiais viso pasaulio akys krypo į bylą prieš „Google“, kurioje buvo svarstoma, ar bendrovė turėtų būti priversta atsisakyti dviejų svarbiausių savo produktų, tai „Android“ operacinės sistemos ir naršyklės „Chrome“.
Abi platformos yra neatsiejamos kasdienio milijonų vartotojų gyvenimo dalys, todėl galimi sprendimo padariniai kėlė didelį susidomėjimą. Byla kilo dėl kaltinimų monopolija.
„Google“ buvo priekaištaujama, kad per sutartis su įrenginių gamintojais bei paslaugų integracijas ji dirbtinai išlaiko savo pranašumą ir riboja konkurenciją. Buvo reikalavimų ne tik atskirti įmonę, bet ir priversti ją parduoti svarbiausias platformas.
Sprendimas parodė, jog toks scenarijus nebus įgyvendintas, tačiau įmonės veiklos laisvė vis dėlto apribota. Nors „Google“ išsaugojo savo pagrindinius produktus, teismo nuosprendis pakeitė taisykles, pagal kurias įmonė galės bendradarbiauti su partneriais.
Tai kompromisinis sprendimas, įmonė išvengė griežčiausių sankcijų, tačiau negalės tęsti iki šiol naudotos strategijos, kuri stiprino jos dominuojančią padėtį.
Teismo sprendimo esmė
Teismas atmetė reikalavimą parduoti „Chrome“ ar „Android“. Taip pat nuspręsta, kad „Google“ neprivalės įdiegti vadinamųjų pasirinkimo ekranų, kurie leistų vartotojams iš karto rinktis kitą naršyklę ar paieškos sistemą įjungiant įrenginį.
Tai galima laikyti didele pergale bendrovei, nes tokie ekranai kai kuriose rinkose (pavyzdžiui, Europoje) sumažino jos įtaką. Tačiau priimta svarbi taisyklė, „Google“ negalės sudarinėti sutarčių, kurios priverstų įrenginių gamintojus iš anksto įdiegti „Play“ parduotuvę, „Chrome“, „Google Assistant“ ar „Gemini“ dirbtinį intelektą mainais už prieigą prie paieškos sistemos ar kitų paslaugų.
Kitaip tariant, paslaugų susiejimas su privilegijomis ar išskirtinėmis sąlygomis tapo draudžiamas.
Reikšmė partneriams ir vartotojams
Šis sprendimas apriboja „Google“ galimybes naudoti finansines paskatas ir išimtinumo sutartis tam, kad išlaikytų savo produktus kaip numatytuosius. Vis dėlto bendrovei leista ir toliau skatinti partnerius naudoti jos paslaugas, tai svarbu, kad nebūtų slepiamų sąlygų, kurios ribotų pasirinkimo laisvę.
Tokiu būdu išlaikomas tam tikras lankstumas, o vartotojai gali tikėtis sąžiningesnės konkurencijos.
Gamintojai gaus daugiau laisvės rinktis, kokias paslaugas ir programas siūlyti savo įrenginiuose, o vartotojai, tai daugiau galimybių naudotis alternatyvomis. Tai gali paskatinti naujų naršyklių, paieškos sistemų ar dirbtinio intelekto asistentų plėtrą rinkoje.
Platesnis kontekstas
Įdomu tai, kad prieš paskelbiant verdiktą buvo kalbų apie galimą „Chrome“ pardavimą kitoms bendrovėms, net siūlant milžiniškas sumas. Tačiau nuosprendis aiškiai parodė, kad „Google“ neprivalės atsisakyti savo produktų. Vis dėlto šis atvejis sukūrė precedento situaciją, parodė, jog net ir technologijų milžinės negali ignoruoti reguliuotojų spaudimo.
Teismo sprendimas tapo bandymu apibrėžti ribas, kiek galima reguliuoti skaitmeninių gigantų veiklą ir kaip užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Tai svarbus signalas kitoms bendrovėms ir rinkoms, kad valdžios institucijos rimtai žiūri į monopolijos grėsmes skaitmeniniame amžiuje.
Kompromisinis sprendimas
„Google“ gali lengviau atsikvėpti, nes „Chrome“ ir „Android“ lieka jos rankose. Tačiau kartu įmonė neteko galimybės sudaryti išskirtinių sutarčių, kurios daugelį metų cementavo jos dominuojančią padėtį.
Šis sprendimas laikomas kompromisu, nes bendrovė išsaugo pagrindinius produktus, bet turi veikti sąžiningesnėmis konkurencijos sąlygomis. Vartotojams tai reiškia didesnę pasirinkimo laisvę, gamintojams, tai daugiau lankstumo, o visai technologijų rinkai naują erą, kurioje reguliavimas tampa realia jėga.
