Informacijos ir ryšių sektorius pastaruosius trejus metus buvo sparčiausiai augusi ekonominė veikla Lietuvoje ir ji reikšmingai prisidėjo prie visos šalies ekonomikos plėtros. Prieš dešimtmetį informacijos ir ryšių sektoriuje dominavo labiau į vidaus rinką orientuotos veiklos, o šiuo metu vyrauja į eksportą orientuotos veiklos, leidusios pasiekti spartų sektoriaus veiklos apimties augimą.
„Gebėjimas pasiūlyti inovatyvias ir kokybiškas paslaugas, atliepiančias pokyčius rinkoje – išaugusias kibernetines grėsmes, sparčią elektroninės prekybos plėtrą, didelį apdorojamų duomenų kiekį ir tvarumo poreikį – leido Lietuvos įmonėms sėkmingai konkuruoti su užsienio paslaugų teikėjais ir įsitvirtinti eksporto rinkose“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos informacijos ir ryšių sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė padidėjo 2,5 karto, o veiklos dalis ekonomikos struktūroje beveik padvigubėjo ir pernai sudarė 5,4 proc. visos šalyje sukuriamos pridėtinės vertės. Informacijos ir ryšių veiklos darbuotojų skaičius, palyginti su visais užimtaisiais, per šį laikotarpį padidėjo 2,7 karto ir sudarė 4,8 proc.
Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė šio sektoriaus struktūra – telekomunikacijos paslaugų, kurios yra labiau nukreiptos į vidaus rinką, dominavimą pakeitė sparčiai besiplėtojantys informacinių technologijų, duomenų apdorojimo ir žaidimų verslai, didelę dalį savo paslaugų teikiantys užsienio rinkose.
Telekomunikacijų bendrovėms Telia Lietuva, AB, UAB „TELE2“, AB „OMNITEL“ ir UAB „Bitė Lietuva“ tenkanti sektoriaus pajamų dalis per dešimtmetį sumažėjo nuo trečdalio iki maždaug 18 proc.[1], o vis didesnis vaidmuo ir pajamų dalis atiteko sparčiai augančioms įmonėms – Vinted, UAB, Tesonet Global, UAB, grupei, kompiuterinių žaidimų įmonėms, pavyzdžiui, UAB Helis play, Wargaming Vilnius UAB, UAB „Nordcurrent Group“.
Šis pokytis yra dar akivaizdesnis žvelgiant į sektoriaus pajamų struktūros pokyčius. 2014 m. apie pusę visų sektoriaus pardavimo pajamų sudarė telekomunikacijų veiklos pajamos. Pernai šios veiklos dalis sektoriaus pajamų struktūroje sumenko apie 3 kartus.
Tuo metu duomenų apdorojimo ir kompiuterių programavimo veiklų dalys reikšmingai išaugo. 2024 m. sektoriaus pajamų struktūroje didžiausią dalį (35 %) sudarė būtent duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir susijusi veikla, interneto vartų paslaugų veikla, palyginti nedaug atsiliko ir kompiuterių programavimo veikla (28 %).
Programinės įrangos ir skaitmeninių paslaugų specifika leidžia gana greitai plėstis į užsienio rinkas, didinant paslaugų eksporto svorį. Pastarąjį dešimtmetį informacijos ir ryšių veiklos eksporto pajamos augo daug sparčiau tiek už veiklos pardavimus vidaus rinkoje, tiek už visų šalies paslaugų eksportą. Tai lėmė, kad informacijos ir ryšių veiklos eksporto dalis, palyginti su visomis veiklos pajamomis, padidėjo 2,6 karto – iki 53 proc., o dalis, palyginti su visų šalies paslaugų eksportu, išaugo 3,6 karto – iki 19 proc.
2014–2024 m. reikšmingai didėjo visų pagrindinių informacijos ir ryšių veiklos eksportuojamų paslaugų eksportas: telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas, kuris veiklos eksporto struktūroje 2023 m. sudarė 56 proc., padidėjo apie 12 kartų, kitų verslo paslaugų eksportas, informacijos ir ryšių veiklos eksporto struktūroje sudaręs 41 proc., išaugo apie 18 kartų.
Informacijos ir ryšių veiklos plėtrą skatino ir tiesioginės užsienio investicijos, kurios per pastarąjį dešimtmetį padidėjo beveik 3 kartus. Didelių tarptautinės rinkos dalyvių, tokių kaip, pavyzdžiui, Barclays Group Operations Limited Lietuvos filialas, atėjimas leido darbuotojams įgyti žinių darbo vietoje. Tiesioginės užsienio investicijos taip pat sudarė palankesnes sąlygas lietuviško kapitalo įmonėms, pavyzdžiui, Vinted, UAB, pritraukti patyrusių darbuotojų, investicijų ir plėtoti veiklą.
Sparčiai augant lietuviško kapitalo įmonėms, tiesioginių užsienio investicijų dalis, palyginti su informacijos ir ryšių veiklos pridėtine verte, per pastarąjį dešimtmetį sumenko apie penktadaliu ir 2024m. sudarė apie 58 proc. Tai lemia mažesnę riziką, kad, didėjant darbo sąnaudoms, įmonės išsikels į užsienį.
[1] Remiamasi VĮ Registrų centre pateikiamais įmonių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis, kurie buvo prieinami 2025 m. liepos 21 d. Kai kurios įmonės galėjo būti nepateikusios pelno (nuostolio) ataskaitų dėl skirtingų finansinių metų, vėlavimo ar kitų priežasčių.
Paieška archyve
