Lietuva papildomai skiria 5,5 mln. eurų dalyvavimui Europos kosmoso agentūros (EKA) programose. Šiomis lėšomis bus stiprinama Lietuvos kosmoso sektoriaus integracija į tarptautines rinkas, skatinama aukštųjų technologijų ir mokslo plėtra, diegiamos inovacijos kosmoso technologijų srityje. 2026–2028 m. laikotarpiu bendra investicijų suma šioms kosmoso srities programoms įgyvendinti sieks 14,5 mln. eurų – tai net 62 proc. daugiau nei per 2022-2025 m. laikotarpį.
„Lietuva drąsiai žengia reikšmingus žingsnius į pasaulinę kosmoso technologijų areną. Šio sektoriaus sukuriami produktai turi didelį potencialą gynybos ir saugumo pramonei stiprinti. Šiais metais įgyvendinome ne vieną mūsų šalį garsinantį kosmoso technologijų projektą, tad turime didelių ambicijų, kad iki 2027 metų šalies kosmoso sektorius sudarys 1 proc. šalies BVP. Matome, kad bendradarbiavimas su EKA kuria realią pridėtinę vertę tiek verslui, tiek mokslui, tiek ir visai šalies ekonomikai, todėl tikimės, kad skirto papildomo 5,5 mln. eurų finansavimo naudą pajusime artimiausiais metais“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.
Lietuvos verslas ir mokslas šiemet jau žengė istorinį žingsnį kosminių technologijų srityje: įgyvendinant įmonės „Uvireso“ iniciatyvą, Lietuvos mokslo taryba finansuos pirmąją industrinę doktorantūrą, kurią vykdys Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius Tech“) ir įmonė UAB „Uvireso“. Doktorantūros projekto metu bus vystoma inovatyvi kosminių palydovų elektrinių variklių technologija.
Be to, „Integrated Optics“ sukurtas lazeris pirmą kartą pakilo į kosmosą – jis žemoje Žemės orbitoje atliks pirmuosius kvantinius skaičiavimus kosminėje erdvėje.
„Delta Biosciences“ jau pradėjo testuoti antiradiacines molekules Tarptautinės kosminės stoties (TKS) astronautų apsaugai užtikrinti, o „NanoAvionics“ pasirašė 122,5 mln. eurų vertės sutartį dėl 280 palydovų gamybos.
Be to, „Astrolight“ pradėjo kurti „optinį duomenų greitkelį“, o „BlackSwan Space“ – vizija grįstą palydovų navigacijos sistemą, leidžiančią palydovams veikti savarankiškai, be nuolatinės žmogaus kontrolės.
Tad šie Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimo sėkmės projektai sustiprino Lietuvos kompetencijas kosmoso technologijų, mokslo ir fotonikos sektoriuose bei garsino mūsų šalies vardą Europoje ir pasaulyje.
Siekdama dar spartesnės Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi ir Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepciją. Pagal ją, mūsų šalies tikslas – tapti konkurencingų kosmoso srities paslaugų teikėja ir kurti pažangiais moksliniais tyrimais paremtus sprendimus bei technologijas.
Be to, prie Lietuvos kosmoso srities įmonių augimo prisideda Inovacijų agentūroje veikiantis „Space Hub LT“, atsakingas už kosmoso ekosistemos plėtrą ir kosmoso politikos įgyvendinimą.
Papildomas finansavimas kosmoso programoms skirtas, ruošiantis EKA ministrų tarybai, kuri vyks šių metų lapkričio 26–27 d. Brėmene, Vokietijoje. Tai aukščiausio lygio EKA sprendimų priėmimo susitikimas – vykstantis kas trejus metus. Jame bus tvirtinamos naujos EKA ir jos narių kosmoso srities programos bei paskirstytas biudžetas ateinančiam trijų metų laikotarpiui.
Lietuva asocijuota EKA nare tapo 2021 metais.
