Rugpjūčio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo: Lietuvoje ir Latvijoje – 70 proc. atitinkamai iki 80,06 Eur/MWh, ir iki 80,25 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina augo 111 proc. iki 77,31 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Vėjo parkas Akmenėje
Valandinės elektros kainos rugpjūtį Baltijos šalyse svyravo nuo -3,06 iki 467,22 Eur/MWh.
„Rugpjūtį kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumenkusi gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir brangesnis elektros importas iš kaimyninių šalių. Elektros energijos importas iš Suomijos į Baltijos šalis sumažėjo 18 proc., tačiau bendrą mėnesio importo kiekį kompensavo didesni srautai iš Švedijos ir Lenkijos. Artėjant rudeniui saulės elektrinių gamyba palaipsniui mažėja, todėl Baltijos ir Šiaurės šalių regionuose ji smuko 12 proc., palyginus su praėjusiu mėnesiu. Vėjo energijos gamyba rugpjūtį buvo labai nepastovi, tačiau lyginant su liepos mėnesiu, augo 16,8 proc.“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Rugpjūtį Lietuva pasigamino 75 proc. šaliai reikalingos elektros energijos
Rugpjūčio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas, palyginti praėjusiu mėnesiu, mažėjo 1 proc. ir siekė 1 978 GWh. Lietuvoje vartojimas smuko 6 proc., iki 860 GWh. Latvijoje elektros energijos poreikis buvo 2 proc. didesnis nei liepą ir siekė 517 GWh. Estijoje vartojimas taip pat augo 3 proc. iki 601 GWh.
Elektros gamyba Baltijos šalyse mažėjo 4 proc., palyginti su liepa siekė 1 284 GWh. Lietuvoje elektros energijos rugpjūtį buvo pagaminta 2 proc. daugiau, iki 647 GWh. Estijoje gamyba smuko 13 proc., iki 253 GWh, o Latvijoje gamyba mažėjo 7 proc., iki 384 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 65 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 75 proc., Latvijoje – 74 proc., Estijoje – 42 proc.
