Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainų vidurkis mūsų šalyje padidėjo 1 proc., bet išliko mažesnis nei lygiai prieš metus ir mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę dėl mažėjusios AEI generacijos regione bei didėjusio elektros energijos vartojimo, padidėjo 1 proc. – iki 104,4 Eur/MWh. Kainų lygį taip pat palaikė sumažėjusi branduolinių jėgainių gamyba regione bei dėl planinio remonto laikinai neveikusi „EstLink 1“ jungtis. Be to, nuo šio ryto „EstLink 1“ jungtis vėl tapo neprieinama dėl gedimo Espoo keitiklio stotyje Suomijoje. Skelbiama, kad jungtis nebus prieinama visą pirmadienį. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 115,8 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 111,8 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 68-97 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–69 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Rugpjūčio 25–31 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 2 proc. – nuo 103,2 Eur/MWh iki 105,1 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 19 proc. – nuo 76,3 Eur/MWh iki 91,0 Eur/MWh, Vokietijoje – 12 proc. – nuo 80,3 Eur/MWh iki 90,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 89,0 Eur/MWh iki 102,4 Eur/MWh. Tuo metu Estijoje elektros kainos mažėjo 4 proc. – nuo 108,4 Eur/MWh iki 104,0 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 8 proc. – nuo 90,4 Eur/MWh iki 83,1 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugpjūčio 25–31 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 5,4 proc. – iki 203,5 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 157,4 GWh, arba 8,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 77 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Lenkijos.
Skelbiama, kad Jungtinės Karalystės Nacionalinis gerovės fondas (angl. „National Wealth Fund“, NWF), kartu su Australijos pensijų fondu „Aware Super“ ir „Equitix“, investuoja 500 mln. svarų sterlingų į baterijų sektorių per įmonę „Eelpower Energy“. Ši investicija yra atsakas į skubų poreikį didinti energijos saugojimo pajėgumus Jungtinėje Karalystėje, kurie yra gyvybiškai svarbūs integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas ir saulė, ir siekiant dekarbonizuoti šalies elektros tinklą iki 2030 metų. Nors baterijų rinka yra apibūdinama kaip nepastovi ir ankstesnės investicijos ne visada pasiteisino, investuotojai tikisi, kad šis žingsnis paskatins didesnį finansavimą šiam gyvybiškai svarbiam sektoriui ir padės sukurti iki 1 GW baterijų pajėgumų. Tai padės Jungtinei Karalystei pasiekti ambicingus švarios energijos tikslus.
Daugiausia elektros per praėjusią savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 49,1 GWh elektros energijos – tai 156 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 19,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 27,6 GWh elektros energijos, arba 43,9 proc. mažiau nei šiemet.
Vėjo elektrinės pagamino 44,7 GWh elektros – tai 20,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vėjo elektrinės pagamino – 56,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės per savaitę pagamino 41,9 proc. mažiau elektros energijos – 26,0 GWh.
Saulės elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 40,3 GWh – tai 13,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino 46,7 GWh elektros. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 46,1 GWh, arba 14,3 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 15,4 GWh – tai vos 0,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,40 GWh, tačiau 23,6 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 20,2 GWh.
Paieška archyve
