Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 9 proc. dėl beveik tris kartus išaugusios vėjo elektrinių gamybos. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 52 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 9 proc. – iki 51,4 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 96,65 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 69,68 Eur/MWh.
Liepos 28 d. – rugpjūčio 3 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos mažėjo 9 proc. – nuo 56,3 Eur/MWh iki 51,4 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos mažėjo 14 proc. – nuo 49,3 Eur/MWh iki 42,2 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos mažėjo 15 proc. – nuo 89,6 Eur/MWh iki 76,4 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 103,9 Eur/MWh iki 92,4 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 21 proc. – nuo 26,3 Eur/MWh iki 20,8 Eur/MWh. Tuo tarpu Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 4 proc. – nuo 46,6 Eur/MWh iki 48,7 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 28 d. – rugpjūčio 3 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 0,5 proc. – iki 205,5 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 107,7 GWh, arba 11,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 52 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos bei Švedijos.
Daugiausia elektros vis dar pagamino saulės elektrinės – 41,1 GWh elektros – tai 27,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 57,0 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3,0 proc. mažiau elektros energijos – 42,3 GWh.
Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 37,8 GWh elektros energijos – tai 179,6 proc., arba beveik 3 kartus daugiau, palyginus su ankstesne savaite, kai jų generacija siekė 13,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 64,4 GWh elektros energijos, arba 70,3 proc. daugiau nei šiemet.
Paskelbtas „Wood Mackenzie“ tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė Europos energetiniam saugumui kylanti grėsmė yra susijusi su ilgesniais laikotarpiais be vėjo ir saulės – reiškiniu, vadinamu „Dunkelflaute“. Tokios sąlygos dažniausiai pasitaiko nuo lapkričio iki sausio dėl aukšto slėgio orų, kurie mažina atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą. Tada Europa būna priversta naudoti anglį ar brangius dujinius energijos gamybos įrenginius, o tai sukelia kainų svyravimus. Vidutiniškai per metus tikimasi 1,6 „Dunkelflaute“ įvykių, labiausiai paveikiant šiaurines šalis, ypač priklausomas nuo jūros vėjo. Šaltos dienos dažnai sutampa su mažais vėjo rodikliais, todėl kyla rizika tiekimo trūkumui didelės paklausos laikotarpiais. Tyrimas pabrėžia būtinybę diegti tikslinius pajėgumų mechanizmus ir geriau planuoti rinkos struktūrą.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,8 GWh – tai 17,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 9,2 GWh, tačiau 38,3 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,5 GWh.
Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 12,2 GWh – tai 15,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 10,6 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 14,6 GWh, arba 19,2 proc. daugiau nei šiemet.
