JAV Nacionalinis reklamos skyrius (National Advertising Division, NAD), priklausantis Geresnės verslo praktikos biurui (Better Business Bureau), išnagrinėjo ir sukritikavo daugybę „Apple“, „Google“, „Microsoft“ ir „Samsung“ reklaminių medžiagų, susijusių su dirbtinio intelekto (DI) produktų reklama. Dabar šios bendrovės peržiūri arba atšaukia savo pareiškimus apie naujausius ir populiariausius produktus dėl nustatytų DI funkcijų galimybių ar prieinamumo perdėjimo.
Stambiausi technologijų sektoriaus žaidėjai siekia atgauti milžiniškas investicijas į dirbtinį intelektą per didelio masto rinkodaros kampanijas, įspūdingus demonstracinius vaizdo įrašus ir įkyrią reklamą. Tačiau greitai, įtikinamai ir patikimai aprašyti DI galimybes, atsižvelgiant į visas išlygas, nėra lengva.
NAD pradėjo aktyviai tikrinti DI rinkodarą, kai vis daugiau bendrovių ėmė reklamuoti šias technologijas plačiajai visuomenei. „Mes manome, kad tai svarbi sritis, kuriai verta skirti dėmesio, iš dalies todėl, kad vartotojams sunku patiems įvertinti tokius teiginius“, – sakė NAD teisininkė Laura Protzmann. Nors kai kurie rinkodaros teiginiai pasitvirtino, daugelyje reklaminių medžiagų buvo aptikta akivaizdžių perdėjimų ir netikslių formuluočių.
Balandį NAD nustatė, kad „Apple“ svetainėje atvirai reklamuojamos dar neįdiegtos DI funkcijos „iPhone“ telefonams kaip „jau prieinamos“, o smulkiu šriftu pateikta informacija buvo nepakankamai aiški ir pastebima. „Apple“ nesutiko su NAD išvadomis, bet pažadėjo laikytis rekomendacijų. Dabar dauguma šių funkcijų jau prieinamos, o svetainėje atsirado pastaba, kad naujos skaitmeninio asistento „Siri“ galimybės vis dar kuriamos.
Praėjusiais metais „Google“, spaudžiama NAD, pašalino iš „YouTube“ vaizdo įrašą, demonstruojantį DI asistentą „Gemini“, kuris atliko įvairias užduotis – nuo piešinių atpažinimo iki muzikos kūrimo. Dabar šis vaizdo įrašas paskelbtas tik bendrovės tinklaraštyje, o „Google“ atstovas teigė, kad jo nereikėtų laikyti tiksliu produkto veikimo aprašymu.
„Microsoft“ pašalino puslapį, reklamuojantį savo asistento „Copilot“ funkciją „Business Chat“, kuriame teigta, kad produktas veikia „sklandžiai su visais jūsų duomenimis“. Bendrovė taip pat patikslino, kad 75 % respondentų, pranešusių apie produktyvumo padidėjimą po 10 savaičių naudojimosi „Copilot“, rėmėsi subjektyviu įspūdžiu, o ne objektyviais matavimais. „Microsoft“ nesutiko su kai kuriomis NAD išvadomis dėl klaidinančių formuluočių, bet sutiko laikytis rekomendacijų.
Po praėjusį mėnesį NAD atlikto tyrimo „Samsung“ turėjo atsisakyti teiginių, kad jos šaldytuvas su DI funkcijomis „automatiškai atpažįsta turinį, todėl visada žinote, kas yra viduje“. Paaiškėjo, kad šaldytuve įrengta kamera gali atpažinti tik 33 konkrečius maisto produktus, ir tik tuo atveju, jei jie gerai matomi.
JAV Federalinė prekybos komisija (Federal Trade Commission, FTC) taip pat tiria reklamą šioje srityje ir rugsėjį paskelbė apie kelis ieškinius, vykdomus pagal kampaniją „Operation AI Comply“. Pavyzdžiui, bendrovei „Ascend Ecom“, reklamavusiai DI pagrįstą internetinę platformą kaip būdą uždirbti 10 000 USD per mėnesį, gali būti skirtas viso gyvenimo draudimas teikti tokias paslaugas ir konfiskuotas 25 mln. USD turtas.
Pasak rinkodaros profesoriaus George’o Heudorferio, kuo labiau DI skverbiasi į įvairias pramonės šakas, vartotojai turėtų tikėtis abejotinų rinkodaros bangos. „Kai reklamuojate DI kaip magiją, neišvengiamai pritraukiate didesnį dėmesį, – pažymėjo Heudorferis. – Kartais perdėjimai yra ne tik pagyros. Tai teiginiai apie našumą, kuriuos reikia pagrįsti kuo nors daugiau nei ataskaita ar skambiu šūkiu.“
Paieška archyve
