2024 m. Lietuvos startuolių bendra vertė siekė net 16 mlrd. eurų – per pastaruosius 10 metų ji išaugo 39 kartus. Mūsų startuolių ekosistema pagaliau pradeda artėti prie vienos sėkmingiausių laikomos Skandinavijos šalių, kurios mums visada buvo artimos ne tik kultūriškai, bet ir geografiškai, verslo ekosistemos. Tarp 15 patraukliausių Lietuvos darbdavių yra net 6 lietuviškos įmonės. Jos vis labiau vertinamos dėl skandinaviško vadybos modelio, kuriame dominuoja pasitikėjimas, decentralizuotas sprendimų priėmimas, lankstumas ir požiūris į darbuotoją kaip į partnerį.
Vis labiau pastebima skandinaviška įtaka, o ne sovietinis palikimas
Šiais laikais vis rečiau kalbama apie kontrolę ar griežtą priežiūrą darbo vietoje. Dažniau minima komandinė dvasia ar atsakomybė už rezultatą, o ne procesą.
Kaip teigia užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Andžej Rynkevič, tradicinės hierarchinės struktūros pamažu užleidžia vietą šiuolaikiškesniems valdymo modeliams: „Tokiose įmonėse sprendimų priėmimo procesas yra decentralizuotas, ir darbuotojai gauna didesnę autonomiją savo veikloje. Atvirumas tampa pagrindiniu komunikacijos principu – vadovai atsisako uždaro kabineto kultūros, aktyviai dalyvauja komandos darbe ir skatina atvirą grįžtamąjį ryšį. Terminas „lietuviškas verslas“ vis mažiau siejamas su sovietinio palikimo valdymo metodais, o daugiau – su modernia Šiaurės šalių darbo kultūra. Vadovai vis dažniau semiasi įkvėpimo iš Švedijos, Norvegijos ar Suomijos.“
Šis pokytis neatsiejamas nuo augančio dėmesio verslo etikai ir socialinei atsakomybei, kai įmonės vis dažniau formuoja savo kultūrą remdamosi vertybėmis, o ne tik pelno siekiu. Darbuotojai tampa ne tik vykdytojais, bet ir iniciatyvų autoriais, galinčiais daryti poveikį įmonės strateginiams sprendimams.
Toks pokytis neturėtų stebinti. „CV Market“ apklausoje potencialūs darbuotojai nurodė, kad, renkantis darbdavį, jiems svarbiausia ne tik galimybė įgyti patirties ir žinių (32 proc.) ar atlyginimas (30 proc.), bet ir galimybė dirbti nuotoliu (26 proc.), draugiška atmosfera (26 proc.) ar lankstus darbo grafikas (25 proc.).
Lietuva turi daugybę pranašumų
Lietuvos verslo ekosistema verslininkams itin palanki dėl dydžio ir kokybės. 85 proc. jaunų profesionalų Lietuvoje kalba angliškai, o aukštesniojo vidurinio išsilavinimo lygis aukščiausias visoje Europos Sąjungoje – 88,7 proc. Šalies specialistai vertinami visame pasaulyje – Lietuvos startuolių ekosistema šiuo metu vienija apie 1 000 įmonių su daugiau nei 18 tūkst. specialistų.
„Startup Blink“ savo 2025 m. startuolių ekosistemų apžvalgoje Lietuvai skyrė net 19-ąją vietą, o tarp miestų Vilnius – 14-ojoje vietoje Europoje ir 69-ojoje vietoje pasaulyje. Prie to smarkiai prisidėjo mūsų darbo kultūra. Senąją sovietinę kultūrą išlaikiusios šalys vertinamos daug prasčiau: Bulgarija – 41-ojoje vietoje, Armėnija – 54-ojoje, Serbija – 56-ojoje, Moldova – 90-ojoje vietoje. Iš artimų šalių už mus aukščiau tik Estija (11-oji vieta) ir Suomija (15-oji vieta). Kitos kaimyninės ar istoriškai susijusios šalys – žemiau.
Nors Lietuvai infrastruktūros srityje kyla iššūkių, ypač švietimo sektoriuje, kur egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp švietimo institucijų kokybės, technologijų ir verslo sektorių infrastruktūra sėkmingai konkuruoja su išsivysčiusių šalių infrastruktūra, net ir neatsižvelgiant į kainų ir sąnaudų skirtumus.
Lietuvos įmonės tampa pavyzdžiu
Keičiantis Lietuvos verslo kultūrai, vis daugiau užsienio bendrovių žiūri į čia veikiančias įmones ne tik kaip į paslaugų teikėjas, bet ir kaip į partneres ar netgi pavyzdį. Lietuvos įmonės demonstruoja, kad gali veikti net efektyviau nei Vakarų šalių įmonės, be reikalo neapsunkindamos darbuotojų, bet kartu išlaikydamos aukštą darbo kokybę.
A. Rynkevič mano, kad skandinaviškas modelis Lietuvoje sėkmingai prigyja dėl kultūrinių ir istorinių ryšių: „Mes gerai perimame jų gerąją praktiką, tačiau kartu įnešame savitų bruožų – veržlumo, kūrybiškumo, technologinio lankstumo. Taip gimsta hibridinis modelis, kurį pradeda kopijuoti net kai kurios Vakarų šalių įmonės.“
Štai, pavyzdžiui, „Vinted“, pirmasis Lietuvos vienaragis, tapo skaitmeninės platformos valdymo ir sėkmingos tarptautinės plėtros pavyzdžiu. Daugiau nei 100 mln. naudotojų 22 rinkose turinčios „Vinted“ vadovybė pabrėžia į bendruomenę orientuotą požiūrį, lankstų valdymą ir greitą plėtrą išlaikant tvirtą įmonės kultūrą. Jų sėkmė įkvėpė panašias platformas visame pasaulyje taikyti į darbuotojų komfortą orientuotus ir socialiai atsakingus verslo modelius.
Įmonė „Nord Security“ yra žinoma dėl autonomijos darbo vietoje, leidžiančios specialistams ramiai dirbti savo darbą, o ne vis žvalgytis per petį – įmonė vertina iniciatyvumą, palaiko nuolatinį augimą ir suteikia galimybes tobulėti sparčiai augančioje technologijų srityje. Ne veltui tai yra antrasis Lietuvos vienaragis.
Na, o „BIOK Laboratorija“ išsiskiria „Lean“ vadybos įgyvendinimu, itin aukštu įsitraukimo lygiu ir nuolatinio procesų tobulinimo kultūra – dėl to įmonė yra gavusi ne vieną apdovanojimą ir tapo pavyzdžiu visoms gamybos bendrovėms Baltijos šalyse.
Lietuva gali tapti Šiaurės Europos Singapūru?
Anot A. Rynkevič, ateities lietuviška įmonė nebebus uždara sistema, kur sprendimus priima vienas žmogus: „Tai atvira, į žmogų orientuota organizacija, kuri moka prisitaikyti, augti ir veikti globalioje rinkoje. Tai tampa mūsų nauja norma, kuri visą lietuvišką verslo ekosistemą gerokai pakylėja. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susikūrė stipri startuolių ekosistema su centrais Vilniuje, Kaune, vis stiprėja ir mūsų pajūris.“
Specialistas džiaugiasi, kad net naujausi, mažiausi startuoliai iš karto formuoja tarptautines komandas, dirba su globaliais klientais ir taiko skandinavišką pasitikėjimo kultūrą, o įvardijimas „lietuviška įmonė“ nebėra trūkumas – tai komplimentas.
Statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje sėkmingai derinamos mažos šalies geografinės ir ekonominės galimybės su inovatyvia verslo aplinka. Daug kas yra tvirtai įsitikinę: jeigu neužmigsime ant laurų, galime tapti Europos technologijų brangakmeniu – Šiaurės Europos šalių Singapūru.
Paieška archyve
