Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 53,1 Eur/MWh. Tai mažiausia savaitės kaina šiemet. Prie elektros energijos kainų mažėjimo prisidėjo išaugusi vėjo elektrinių, išlikusi aukšta saulės elektrinių generacija.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7 proc. iki 53,1 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 95,3 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 84,4 Eur/MWh.
Baltijos jūros regiono valstybėse didmeninės elektros energijos kainos birželio 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo beveik visur, išskyrus Vokietiją ir Suomiją. Latvijoje elektros kainos mažėjo 7 proc. – nuo 57,0 Eur/MWh iki 53,1 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos mažėjo 8 proc. – nuo 57,0 Eur/MWh iki 52,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 9 proc. – nuo 48,8 Eur/MWh iki 44,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 7 proc. – nuo 98,8 Eur/MWh iki 92,0 Eur/MWh.
Tuo tarpu Vokietijoje elektros kainos didėjo 4 proc. – nuo 61,9 Eur/MWh iki 64,7 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 22 proc. – nuo 7,8 Eur/MWh iki 9,6 Eur/MWh.
Skelbiama, kad per ateinančius kelerius metus Šiaurės šalių regione dėl spartaus pasiūlos augimo ir riboto lankstumo bus stebimas neigiamų elektros energijos kainų šuolis, tačiau iki 2035 m. šis reiškinys turėtų visiškai išnykti, teigia „Aurora Energy Research“. Elektromobilių, elektrinių katilų ir vandenilio gamybai skirtų elektrolizerių augimas ilgainiui absorbuos perteklinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kuri šiuo metu visoje Europoje lemia neigiamas kainas. Be to, tikėtasi, kad atsinaujinantys energijos ištekliai ims geriau reaguoti į kainų signalus, nes elektros energijos pirkimo sutartys bus labiau suderintos su rinkos sąlygomis, todėl nebeliks paskatų gaminti elektros energiją, kai kainos tampa neigiamos. Pernai Švedijoje ir Suomijoje neigiamų kainų buvo daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, o iki 2027 m. tokie atvejai greičiausiai bus dažnesni, nes naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba greičiausiai augs sparčiau nei paklausa.
Elektros energijos vartojimas šalyje birželio 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 1,7 proc. – iki 207,3 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 162,0 GWh, arba 11 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagaminta 78 proc. suvartotos elektros energijos. Likęs kiekis importuotas iš Švedijos ir Latvijos.
Praėjusią savaitę skelbta, kad ES energetikos komisaras Dan Jorgensen pabrėžė, kad reikia stipresnių energijos jungčių visoje Europoje. Kalbėdamas Energetikos infrastruktūros forume, jis pabrėžė, kad geresnės jungtys leistų kasmet sutaupyti milijardus eurų ir padidinti energetinį saugumą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Norvegija ir Švedija, išreiškė susirūpinimą dėl tarpvalstybinių jungčių, nes baiminasi didėjančių vietinių elektros energijos kainų. D. Jorgensen taip pat paragino sumaniau naudoti esamą infrastruktūrą ir greičiau išduoti leidimus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Jis įspėjo, kad lėti biurokratiniai procesai trukdo Europai reaguoti į klimato, konkurencingumo ir saugumo krizes. Nepaisant šių iššūkių, ES fiksuoja atsinaujinančiosios energijos naudojimo rekordus – šiemet tikimasi, kad bus panaudota beveik 79 GW.
Nagrinėjamą savaitę daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės – 63,9 GWh elektros, tačiau tai 1,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai buvo pagaminta 65,2 GWh. Praėjusią savaitę, birželio 4 d. buvo pasiektas ir dienos elektros gamybos saulės elektrinėse rekordas – per dieną jose pagaminta 12,7 GWh elektros, kai vidutiniškai nagrinėjamą savaitę per dieną buvo pagaminta apie 9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 13,6 proc. mažiau elektros energijos – 56,3 GWh.
Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 60,2 GWh. Elektros generacija, palyginus su ankstesne savaite (45,0 GWh), padidėjo 33,7 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 26,8 GWh elektros energijos, arba 124,5 proc. mažiau nei šiemet.
Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę buvo pagaminta 12,4 GWh, tai buvo 72,7 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 45,3 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 15,6 GWh, arba 20,9 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 17,5 GWh – tai 10,5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 19,5 GWh, ir 0,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 17,6 GWh.