Lietuvoje didmeninių elektros energijos kainų savaitės vidurkis sumažėjo beveik trečdaliu – 31 proc. ir buvo mažiausias tarp Baltijos šalių. Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 94 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, o daugiausia jos pagamino vėjo elektrinės.
Lietuvoje elektros kainos per savaitę sumažėjo nuo 91,1 Eur/MWh iki 62,8 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina mūsų šalyje buvo 70,2 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 78,5 Eur/MWh.
Didmeninės elektros energijos kainos gegužės 12–18 d. mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Lenkiją.
Praėjusią savaitę Latvijoje ir Estijoje elektros kainos sumažėjo 30 procentų: nuo 91,1 Eur/MWh iki 63,7 Eur/MWh Latvijoje, ir nuo 90,7 Eur/MWh iki 63,7 Eur/MWh Estijoje.
Vokietijoje elektra atpigo 10 proc. – nuo 76,2 Eur/MWh iki 68,6 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 34 proc., nuo 79,2 Eur/MWh iki 52,0 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos mažėjo labiausiai – 71 proc., nuo 49,6 Eur/MWh iki 14,3 Eur/MWh. Lenkijoje elektra brango nežymiai – 2 proc., nuo 96,3 Eur/MWh iki 98,4 Eur/MWh.
Bendra elektros gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 200,8 GWh, arba 7,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.
Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 12–18 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 2,9 proc. – iki 212,8 GWh.
Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 64,6 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su praėjusia savaite (65,2 GWh), nežymiai – 0,9 proc. – sumažėjo. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 22,4 GWh elektros energijos, arba beveik tris kartus mažiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 59,2 GWh elektros, arba 9,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 65,3 GWh, bet net tris kartus daugiau nei prieš metus, kai pagamino 19,9 GWh elektros.
Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 13,5 proc., jos pagamino 51,5 GWh elektros (ankstesnę savaitę – 59,5 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 53,6 GWh, arba 4,1 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 17,1 GWh – tai 2,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 16,6 GWh, bet 11,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 19,3 GWh.
Baltijos valstybės ir toliau ketina plėtoti atsinaujinančią energetiką: šią savaitę Lietuvos Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui. Estija taip pat planuoja iki 2030 m. daugiau nei trigubai padidinti įdiegtus vėjo energijos pajėgumus – nuo dabartinių 700 MW iki 2,5–3 GW. Prancūzijos bendrovė „Oxan Energy“ šiemet laimėjo konkursą statyti 900 MW galios Estijos vėjo jėgainių parką jūroje.
Tačiau atsinaujinančių išteklių plėtra kelia ir iššūkių dėl nesaugios trečiųjų šalių pagamintos įrangos. JAV energetikos pareigūnai peržiūri rizikas, kurias kelia Kinijoje gaminami prietaisai, aktyviai naudojami atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje, po to kai saulės baterijų keitikliuose aptikti nepažymėti ryšio komponentai. Tokie nepaaiškinami komponentai aptikti ir kai kuriose kiniškose baterijose. Nors JAV vyriausybė oficialiai dar nekomentavo šių radinių, Energetikos departamentas pabrėžia, kad būtina žinoti visų komponentų funkcionalumą. Kai kurios šalys, kaip Lietuva, jau riboja kiniškų keitiklių naudojimą. Kinija kritikuoja šiuos veiksmus kaip politizuotus. Kadangi didelė dalis pasaulio keitiklių yra gaminami Kinijoje, kyla vis daugiau susirūpinimo dėl infrastruktūros saugumo ir strateginių priklausomybių, ypač didėjant Vakarų įtampai su Kinija. Pastebima, kad Europos tinkluose jau veikia per 200 GW saulės energijos pajėgumų, naudojant kiniškus keitiklius.
Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad valstybės grįžta prie branduolinės energetikos, o viena iš jų – Danija, kurios vyriausybė pradėjo svarstyti galimybę atšaukti 1985 m. įvestą draudimą naudoti branduolinę energiją. Šiuo metu svarstoma ne tradicinė branduolinė energetika, o pažangios technologijos – mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Italija taip pat svarsto grįžti prie branduolinės energetikos po 40 metų pertraukos, naudojant naujos kartos SMR technologijas.
Paieška archyve
