Praėjusią savaitę pasigaminome 99 proc. visos vartojimui reikalingos elektros, likęs reikalingas jos kiekis importuotas iš Švedijos. O savaitės pradžioje, gegužės 5–7 d., šalyje pagaminta daugiau vietinės elektros energijos nei suvartota, todėl ji buvo eksportuojama. Lietuvoje didmeninių elektros energijos kainų savaitės vidurkis padidėjo 58 procentais.
Praėjusią savaitę išliko stabiliai aukšta saulės ir šiluminių elektrinių elektros generacija, nors mažiau elektros pagamino vėjo elektrinės – iš viso per savaitę Lietuva pasigamino 99 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, o savaitės pradžioje, gegužės 5–7 d., vietinė elektros energijos gamyba Lietuvoje viršijo poreikį.
Bendra elektros gamyba mūsų šalyje siekė 217,3 GWh, arba 3,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.
Elektros energijos vartojimas Lietuvoje gegužės 5–11 d., atvėsus orams, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 11,6 proc. – iki 219,1 GWh.
Didmeninės elektros energijos kainos gegužės 5–11 d. augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse.
Lietuvoje elektros kainos per savaitę padidėjo nuo 57,6 Eur/MWh iki 91,1 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 81,5 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 81,9 Eur/MWh.
Didmeninių elektros energijos kainų vidurkio padidėjimą lėmė dėl atšalusių orų išaugęs energijos poreikis ir nuo savaitės vidurio sumažėjusi elektros gamyba vėjo elektrinėse.
Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos didėjo 35 proc. – nuo 67,5 Eur/MWh iki 91,1 Eur/MWh, Estijoje jos išaugo 25 proc. – nuo 72,4 Eur/MWh iki 90,7 Eur/MWh, Vokietijoje elektra pabrango 27 proc. – nuo 60 Eur/MWh iki 76,2 Eur/MWh, Lenkijoje – 44 proc., nuo 66,8 Eur/MWh iki 96,3 Eur/MWh, Suomijoje elektros kainos padidėjo 27 proc. – nuo 39 Eur/MWh iki 49,6 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje didmeninė elektros kaina padidėjo labiausiai 78 proc. – nuo 44,5 Eur/MWh iki 79,2 Eur/MWh.
Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 65,3 GWh, arba 10 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 59,4 GWh ir net 3,2 karto daugiau nei prieš metus, kai pagaminta 20,4 GWh elektros.
Panašus elektros kiekis buvo pagamintas ir vėjo elektrinėse – 65,2 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (85,2 GWh), sumažėjo 23,6 proc., bet buvo 24,4 proc. didesnė nei prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 52,4 GWh energijos.
Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę padidėjo 12,4 proc., jos pagamino 59,5 GWh elektros (ankstesnę savaitę – 52,9 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 41,2 GWh, arba 44,2 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 16,6 GWh – tai 2,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,0 GWh, ir 27 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 22,7 GWh.
Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatina šalių vyriausybes ieškoti stabilumą užtikrinančių sprendimų. Apskaičiuota, kad 2025 m. pirmieji keturi mėnesiai Vokietijoje pasižymėjo žemiausia bendra vėjo ir saulės energijos gamyba per pastarąjį dešimtmetį – tik 80 TWh. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – neįprastai silpni vėjai, dėl kurių vėjo energijos gamyba, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo net 31 proc., (39 TWh), pasiekusi žemiausią rodiklį nuo 2017 m., nepaisant labai išaugusio vėjo jėgainių skaičiaus. Dėl šio atsinaujinančios energijos nuosmukio Vokietija padidino iškastinio kuro naudojimą, o bendrai jo dalis šalies energijos rūšių derinyje pasiekė aukščiausią lygį per septynerius metus. Pastebima, kad saulės energijos gamyba auga ir tikimasi, kad šiltuoju sezonu dar labiau išaugs, tačiau neaišku, ar tai atsvers sumažėjusią vėjo energijos generaciją.
Paieška archyve
