Vidutinė didmeninė elektros kaina 2025 m. pirmuosius keturis mėnesius Lietuvoje buvo 0,6 proc. mažesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Balandžio mėnesį didmeninę elektros kainą Lietuvoje mažino didelė nacionalinė elektros generacija ir mažesnis suvartojimas dėl šiltesnių orų. Ir didmeninė, ir galutinė elektros kainos balandį mūsų šalyje išliko artimos ES šalių vidurkiui.
Neveikianti „EstLink 2“ jungtis, taip pat balandžio pradžioje neveikusi, o vėliau apribota „NordBalt“ jungtis ir atominių elektrinių remonto darbai Suomijoje bei šiek tiek mažesnė mūsų šalies vėjo jėgainių generacija lėmė, kad balandį Lietuvoje elektros kaina buvo 1,8 proc. didesnė nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis. Galutinis vartotojas mūsų šalyje už elektrą balandį mokėjo 2 proc. daugiau ne vidutiniškai ES šalyse.
Nuo 2025 m. pradžios keturis mėnesius vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekia 102 Eur/MWh – tai 0,6 proc. mažesnė kaina nei tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai Europos Sąjungoje (103 Eur/MWh).
Balandžio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 75 Eur/MWh, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 77 Eur/MWh, 73 Eur/MWh ir 86 Eur/MWh.
Europos Sąjungos šalių didmeninės elektros energijos kainų vidurkis balandžio mėnesį siekė 73 Eur/MWh.
Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina balandį buvo aukštesnė nei ES šalių vidurkis: Lietuvoje 1,8 proc., Latvijoje – 5,6 procento. Estijoje vidutinė didmeninė mėnesio elektros kaina buvo identiška Europos Sąjungos narių vidurkiui.
Brangiausiai Europos Sąjungoje didmeninė elektra balandį kainavo Airijoje, Italijoje ir Graikijoje (89–111 Eur/MWh), o pigiausiai – Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje (26–28 Eur/MWh).
Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 4,3 karto: Airijoje elektra vidutiniškai kainavo 111 Eur/MWh, Portugalijoje – 26 Eur/MWh.
Galutiniam vartotojui Lietuvoje balandį elektra vidutiniškai kainavo 25,2 ct/kWh – 2 proc. daugiau už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 24,7 ct/kWh. Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojui mūsų šalyje balandį, palyginti su kovu (24,9 ct/kWh), keitėsi nežymiai – padidėjo 1,2 procento.
Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui balandį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 2,8 proc. ir 16,6 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 24,0 ct/kWh bei 20,6 ct/kWh. Latvijoje ir Estijoje galutinė elektros kaina vartotojams balandį, palyginti su kovu, keitėsi nežymiai: Latvijoje padidėjo 0,4 proc., Estijoje – sumažėjo 0,5 procento.
Pirmuosius keturis 2025 m. mėnesius galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,7 ct/kWh ir buvo nežymiai (1,5 proc.) didesnė nei Europos sąjungos valstybių vidurkis (25,3 ct/kWh).
Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES šalyse vidutiniškai sudaro 12,3 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 79 proc. Kipre.
Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 11,9 ct/kWh. Balandį Lietuvoje ši kainos dalis galutinėje kainoje sudarė 47 proc. – tai 3 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.
Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 11,7 ct/kWh, Estijoje – 9,9 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat nežymiai žemesnė už ES šalių vidurkį – atitinkamai siekia 49 proc. ir 48 procento.
Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai balandį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,1–14,7 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Belgijoje ir Airijoje (35,9–40,4 ct/kWh).
Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose Europos Sąjungos šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, balandį skyrėsi 4,4 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 40,4 ct/kWh, Vengrijos – 9,1 ct/kWh.
Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.
