Didmeninė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvoje buvo lygi Europos Sąjungos šalių kainų vidurkiui, nors kovo pabaigoje dėl „NordBalt“ jungties gedimo kainos biržoje buvo pasiekusios aukščiausią šiais metais dienos vidurkį – 309 Eur/MWh. Galutinis vartotojas mūsų šalyje už elektrą kovą mokėjo 2,1 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse. Padidėjus saulės bei vėjo elektrinių gamybai ir bendrai nacionalinei generacijai, vidutinė elektros kaina kovą mūsų šalyje buvo beveik 40 proc. mažesnė nei vasarį. Nuo šių metų pradžios tris mėnesius vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje – mažesnė nei vidutiniškai ES.
Vidutinė didmeninė elektros kaina 2025 m. kovą Lietuvoje buvo 92 Eur/MWh, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 92 Eur/MWh, 90 Eur/MWh ir 99 Eur/MWh.
Europos Sąjungos šalių didmeninės elektros energijos kainų vidurkis kovo mėnesį siekė 92 Eur/MWh.
Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo identiška ES šalių vidurkiui, Estijoje – 2 proc. mažesnė nei ES vidurkis, o Lenkijoje – 7,9 proc. didesnė nei ES vidurkis.
Brangiausiai Europos Sąjungoje didmeninė elektra kovą kainavo Airijoje, Italijoje ir Vengrijoje (109–132 Eur/MWh), o pigiausiai – Suomijoje ir Švedijoje (atitinkamai 47 Eur/MWh ir 31 Eur/MWh).
Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 4,3 karto: Airijoje elektra vidutiniškai kainavo 132 Eur/MWh, Švedijoje – 31 Eur/MWh.
Nuo 2025 m. pradžios tris mėnesius vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 111 Eur/MWh – tai 1,9 proc. mažesnė kaina nei tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai Europos Sąjungoje (113 Eur/MWh).
Galutiniam vartotojui Lietuvoje kovą elektra vidutiniškai kainavo 24,9 ct/kWh – 2,1 proc. mažiau už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 25,4 ct/kWh. Kovą vidutinė galutinė elektros kaina vartotojui mūsų šalyje sumažėjo 8,8 proc., arba 2,4 ct, palyginti su vasariu, kai vidurkis siekė 27,3 ct/kWh.
Estijoje ir Latvijoje galutiniam vartotojui kovą vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 18,5 proc. ir 5,9 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 20,7 ct/kWh bei 23,9 ct/kWh. Estijoje galutinė kaina vartotojams kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 10,8 proc., o Latvijoje – 5,8 procento.
Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES šalyse vidutiniškai sudaro 12,8 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 73 proc. Kipre arba Maltoje.
Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 11,9 ct/kWh ir yra 7,1 proc. mažesnė nei vidutiniškai ES. Kovą Lietuvoje ši kainos dalis galutinėje kainoje sudarė 48 proc. – tai 2 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.
Estijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 10 ct/kWh, Latvijoje – 11,6 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Estijoje ir Latvijoje taip pat nežymiai žemesnė už ES šalių vidurkį – atitinkamai siekia 48 proc. ir 49 procento.
Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai kovą mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9–14,7 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Belgijoje, Vokietijoje ir Danijoje (37,7–40,6 ct/kWh).
Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose Europos Sąjungos šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, kovą skyrėsi 4,5 karto: Belgijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 40,6 ct/kWh, Vengrijos – 9 ct/kWh.
Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.
Paieška archyve
