2 mln. eurų obligacijų emisijos paklausa viršijo pasiūlą: „Inbalance grid“ plečia greitojo įkrovimo tinklą

Lietuvos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros lyderė „Inbalance grid“ sėkmingai pritraukė 2 mln. eurų platindama obligacijas. Investicijos bus skirtos 52 greitojo įkrovimo taškų įrengimui 13-oje strategiškai svarbių Lietuvos vietų.

Investuotojų pasitikėjimas

2 mln. eurų vertės obligacijų emisija su 10,5% metine palūkanų norma, sulaukė investuotojų susidomėjimo – paklausa pasiūlą viršijo 1,7 karto. Neviešame platinime dalyvavo tiek privatūs, tiek instituciniai investuotojai iš Lietuvos ir Estijos, o didžiausia investuota suma siekė 0,5 mln. eurų.

Obligacijų keliu pritrauktos investicijos bus skirtos įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) projektą ir įrengti 52 greito įkrovimo taškus. Šis finansavimas skiriamas tik strateginių TEN-T kelių infrastruktūros plėtrai Europoje, o „Inbalance grid“ jį pelnė ES institucijoms įvertinus ne tik pasirinktų vietų tinkamumą, bet ir įmonės patirtį.

„Inbalance grid“ direktorius Simonas Stankus teigia, kad šis obligacijų išplatinimas rodo didelį rinkos susidomėjimą tiek e-mobilumo tema, tiek pačia kompanija. Anot jo, tai pažymi, jog „Inbalance grid“ pasiekė tokį brandos lygį, kad gali sėkmingai išleisti skolos instrumentą – kas startuolių ekosistemoje yra gana retas reiškinys.

„Investuotojų pasitikėjimas – didžiausias įvertinimas, rodantis, kad mūsų komandos vizija kurti pažangią elektromobilių infrastruktūrą turi tvirtą pagrindą. Ypač džiugu matyti, kad šiuo projektu susidomėjo tiek nauji, tiek esami mūsų investuotojai – jų pasitikėjimo tęstinumas yra itin svarbus mūsų augimui, siekiant, kad elektromobilių įkrovimas taptų prieinamas ir patogus visiems. Planuojame, kad pirmosios greito įkrovimo stotelės pradės veikti jau šį pavasarį, o iki 2025 metų pabaigos bus įrengti ir likę įkrovimo taškai“, – sako „Inbalance grid“ direktorius Simonas Stankus.

Neviešą obligacijų siūlymą organizavusi „Orion Securities“ pažymi, kad „Inbalance grid“ lyderystė rinkoje ir nuoseklus augimas buvo svarbūs veiksniai, lėmę tokį sklandų lėšų pritraukimą.

„Obligacijų platinimas sulaukė didelio susidomėjimo, o paklausa viršijo pasiūlą 70%. „Inbalance grid“ pritraukė investicijų tiek iš privačių, tiek iš institucinių investuotojų, tarp jų – ne tik esamų, bet ir naujų. Tai rodo stiprų pasitikėjimą ne tik pačios bendrovės sėkme, bet ir elektromobilumo rinkos potencialu“, – teigia Mykantas Urba, „Orion Securities“ įmonių finansų skyriaus vadovas.

Emisija taip pat turi papildomą užtikrinimą investuotojams iš ILTE, kuris užtikrina 50% obligacijų emisijos nominaliosios vertės. „Inbalance grid“ emisija yra vos antroji Lietuvoje, gavusi šią valstybinę garantiją.

„Suteikta garantija indikuoja investuotojams, kad ILTE taip pat atliko savo vertinimą ir pasitikėjo bendrove. Garantijos buvimas leido sukomplektuoti solidų užtikrinimo priemonių paketą, kurį įvertino investuotojai,“ – komentuoja Mykantas Urba.

Prioritetas – subalansuotas įkrovimo tinklas

Visose 13 planuojamų lokacijų veiks po 4 įkrovimo taškus, kurių vieno galia sieks iki 300 kW. Didžioji dalis jų – net 11 – bus įrengtos „Orlen“ degalinėse, o likusios dvi vietos strategiškai parinktos RYO prekybos centre Panevėžyje ir Pumpėnuose, „Via Baltica“ maršrute.

„Inbalance grid“ ir „Orlen“ bendradarbiavimas prasidėjo dar praėjusią vasarą, įrengus pirmąsias dvi greitojo įkrovimo stoteles, kurios yra dalis platesnės partnerystės, apimančios visų 30 degalinių elektrifikavimą Lietuvoje.

„Inbalance grid“ ir toliau stiprina pozicijas greitojo įkrovimo segmente, įskaitant valstybinio „Via Lietuva“ įkrovimo tinklo administravimą, ir investuoja į naujus projektus, kurie tikslingai papildys jau išplėtotą vidutinio greitumo įkrovimo infrastruktūrą.

„Mūsų tikslas – suteikti galimybę patenkinti visus įkrovimo poreikius viename tinkle – nesvarbu, ar tai būtų kasdienis įkrovimas mieste, ar greitas papildymas keliaujant tarp miestų“, – pabrėžia Simonas Stankus.

„Inbalance grid“ jau yra pelniusi investuotojų pasitikėjimą – įmonė bendrai yra pritraukusi 6 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų iš tokių fondų kaip „Contrarian Ventures“, „CoInvest Capital“, „Verslo angelų fondas“ bei privačių investuotojų. Šios lėšos buvo skirtos technologijų tobulinimui ir produkto kūrimui, leidusiems įmonei sukurti konkurencingą įkrovimo tinklą, pradėti plėtrą į kitas rinkas ir pritraukinėti naujų finansavimo šaltinių.