Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 34 pilna ar daline apimtimi patvirtintus prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 2,1 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus.
Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 2107 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 400 MW galia, saulės elektrinėms – 408 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 1299 MW galia, 3001 MWh talpa.
„Jau antrą ciklą iš eilės kaupimo įrenginiams pasiūlyta galia viršija 1 GW. Šių metų vasarį įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentine Europa, kaupimo įrenginiai turės dideles galimybes rinkoje teikti balansavimo paslaugas. Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai šis poreikis tik augs. Prie vystytojų susidomėjimo prisideda ir Energetikos ministerijos siūloma parama verslo investicijoms į didelės galios kaupimo įrenginius, prijungtus prie elektros perdavimo tinklo“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas.
Užbaigtas prašymų teikimo ciklas – septintasis nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta nauja pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Pasak I. Junevičiaus, perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos, todėl „Litgrid“ kviečia vystytojus ir toliau teikti prašymus prisijungti naujame perdavimo tinklo galių rezervavimo cikle.
Po praėjusio 3 mėnesių ciklo, kuris baigėsi gruodžio 6 d., „Litgrid“ pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus 27 projektams, kurių bendra leistina generuoti galia siekė 2 GW.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl nacionalinio saugumo. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle pasiūloma kitiems pagal nustatytą eiliškumą. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2025 m. kovo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki vasario 2 dienos.
2024 metais – 1,6 GW įsipareigojimų
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,1 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 2,8 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,2 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 1,4 GW.
Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,0 GW. Iš jų 4,0 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 2,2 GW parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia 3,7 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. vartojimo ir eksporto galimybių augimas sudarys sąlygas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungti apie 10 GW atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų. Tuomet visas Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas AEI elektrinių gamybos dėka.
„Litgrid“ informacija
Paieška archyve
