Europos Parlamentas ir Taryba šių metų pradžioje priėmė naująjį reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įstaigos (MĮ) ir elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) galėtų tiesiogiai dalyvauti centrinio banko valdomose mokėjimo sistemose. Trumpai tariant, nuo kitų metų pavasario visos EPĮ ir MĮ galės tiesiogiai prisijungti prie mokėjimo sistemų visoje Europos ekonominėje erdvėje ir bus tiesiogiai pačios atsakingos už įsipareigojimų pagal mokėjimo nurodymus tose mokėjimo sistemose įvykdymą. Nors pokyčiai dažnu atveju įneša daugiau klausimų nei aiškios naudos, tiesioginis EPĮ ir MĮ dalyvavimas mokėjimo sistemose išvengiant komercinių bankų-tarpininkų yra labai geras ženklas „fintech“ sektoriui. Tai reiškia, kad ES valdžios institucijos į „fintech“ įmones pradeda žiūrėti dar rimčiau, nei anksčiau.
„Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, numatytus pakeitimus ES valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę per 12 mėnesių. Pokyčiais siekiama užtikrinti, ne tik, kad MĮ ir EPĮ galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, tačiau taip pat numatoma, kad vienu iš MĮ ir EPĮ klientų lėšų apsaugos būdų nebegali likti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas ir sudarė tokią galimybę iki šiol“, – teigia „Fintech Hub LT“ asociacijos valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.
Ekspertė priduria, kad 2016 m. Lietuvos bankas atvėrė savo (tuo metu SEPA-MMS, vėliau pervadintą į CENTROlink) mokėjimo sistemos infrastruktūrą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, suteikdama joms galimybę apsaugoti klientų lėšas saugiai laikant jas centriniame banke. Deja, šis unikalus Lietuvos pasiūlymas po 8 mėnesių nebebus aktualus. Europos Centrinio Banko (ECB) požiūriu, nacionalinių centrinių bankų pagrindinė funkcija nėra būti kredito įstaigų pakaitalu teikiant klientų lėšų apsaugos paslaugas.
Kaip bebūtų negalima nepastebėti to, kad pokyčiai, kuriuos numatė Europos Parlamentas ir Taryba atskleidžia ne ką kitą, kaip vis labiau vertinamą bei pripažįstamą, stiprų „fintech“ sektoriaus, kuriam ir priklauso EPĮ ir MĮ, augimą.
Pasak A. Grigaitytės, ECB išaiškinimuose apie MĮ ir EPĮ galimybes tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose teigiama, kad tokiais pakeitimais siekiama sudaryti vienodas sąlygas su bankais. Užtikrinant, kad MĮ ir EPĮ galėtų siūlyti visą spektrą mokėjimo paslaugų, nebūdamos priklausomos nuo bankų dėl mokėjimo apdorojimo ir atsiskaitymo.
Taip pat pabrėžiama, kad mokėjimo paslaugų vartotojams turi būti aišku, jog EPĮ ir MĮ egzistuoja tam, kad palengvintų e-pinigų ir mokėjimo paslaugų teikimą.
Be to, EPĮ ir MĮ prieigos prie centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų palengvinimas motyvuojamas tuo, kad tai galėtų leisti padidinti mažmeninių mokėjimų sektoriaus efektyvumą ir sklandų veikimą, pvz. momentinių mokėjimų teikimą visoje euro zonoje.
„Trumpai tariant, įgyvendinus numatytus pokyčius „fintech“ sektoriaus įmonėms bus lygiai tokios pačios sąlygos prieiti prie didžiųjų mokėjimo sistemų kaip ir bankams. Šis pokytis suteikia EPĮ ir MĮ gauti tiesioginę prieigą prie euro zonos Eurosistemos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų, įskaitant TARGET mokėjimo sistemą.Tad tai yra akivaizdus „fintech“ sektoriaus stiprėjimo ženklas. Jeigu anksčiau buvo dažniau abejojama „fintech“ galimybėmis, tai su laiku šio sektoriaus efektyvumas bei kylanti konkurencija skatina į jam priklausančias įmones žiūrėti kur kas lygiavertiškiau, jeigu lyginame jų galimybes su bankais“, – tvirtina „Fintech Hub LT“ asociacijos valdybos pirmininkė.
Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šalyje kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų
Lietuvos banko duomenimis, EPĮ ir MĮ veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 129 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo penktadaliu. Mokėjimo operacijų suma apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo beveik 12 proc. – iki 121 mlrd. Eur. Didžiąją dalį veiklos pajamų ir sektoriaus apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos gavo beveik 84 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 84 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos). Lietuvoje yra 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ) įmonės.
Paieška archyve
