Šių metų liepą, trečią mėnesį iš eilės, saulės elektrinės išliko svarbiausias Lietuvos elektros energijos gamybos šaltinis – jų pagaminta elektra patenkino apie 21,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rezultatas, lyginant įvairias elektros energijos gamybos technologijas. Mūsų šalyje pasigaminta elektra liepą patenkino apie 64 proc. vartojimo poreikio, kai pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminome apie 50 procentų.
Išlieka tendencija, kad nacionaliniai pajėgumai kasmet pagamina vis daugiau elektros energijos, reikalingos vartojimui: septynių mėnesių nacionalinės gamybos vartojimo patenkinimo vidurkis – 62 proc., 2023 m. – 44 proc., 2022 m. – 35 proc., 2021 m. – 35 procentai.
Bet didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 98,02 Eur/MWh ir buvo didžiausias nuo sausio. Tokia elektros kainų tendencija išlieka trečią mėnesį iš eilės: mėnesių vidutinės elektros kainos gegužę (75,85 Eur/MWh) ir birželį (91,64 Eur/MWh) taip pat buvo didžiausios nuo sausio mėnesio, kai sudarė 117,4 Eur/MWh.
Šiltesni orai, mažėjusi saulės elektrinių gamyba, poreikis naudoti šiluminių elektrinių pagamintą elektrą ir regioninės infrastruktūros priežastys lėmė, kad liepą, palyginti su birželio mėnesiu, didmeninės elektros kainos didėjo Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Labiausiai jos augo Lietuvoje ir Latvijoje – 7 procentus.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,254 Eur/kWh iki 0,255 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį nepakito – išliko 0,254 Eur/kWh. Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo 3,4 proc. – nuo 0,238 Eur/kWh iki 0,246 Eur/kWh.
Gamtinės dujos liepos mėnesį atpigo – TTF prekybos taške jos vidutiniškai kainavo 33 Eur/MWh, arba 5 proc. mažiau nei birželį, kai kainos siekė 34,7 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos gali svyruoti 38–42 Eur/MWh ribose.
Mūsų šalyje liepos mėnesį suvartota 5,3 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su birželio mėnesiu. Gamtinių dujų vartojimo augimą lėmė 8,1 proc. išaugęs tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtų vartotojų suvartojimo augimas.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos rugpjūčio 1 d. buvo užpildytos 85,3 proc., kai pernai tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 85,9 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla buvo užpildyta 66,2 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 71,4 procento. Šiemet šios saugyklos užpildymo rodiklis išlieka mažesnis dėl padidėjusių jos techninių pajėgumų: saugykloje sukauptas dujų kiekis šiemet rugpjūčio 1 d. siekė 16,6 TWh, o pernai buvo 16,1 TWh.
Biokuras liepos mėnesį pabrango, tiekėjams ruošiantis naujam šildymo sezonui: biokuro kainos vidurkis buvo 16,88 Eur/MWh, arba 3,1 proc. didesnis už birželio mėnesio kainą, kuri siekė 16,37 Eur/MWh, tačiau 22,9 proc. mažesnis nei pernai liepą, kai buvo 22,26 Eur/MWh.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūtį yra 5,8 ct/kWh – 2 proc. didesnė nei liepos mėnesį, kai siekė 5,7 ct/kWh, bet tokia pat kaip ir 2023 m. rugpjūtį (buvo 5,8 ct/kWh). Keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina šiemet rugpjūčio mėnesį mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri siekia 6,2 ct/kWh. Kaune šilumos energijos kaina 5 proc. didesnė už šalies vidurkį. Rugpjūčio mėnesį Vilniuje kaina sumažėjo 2 proc., Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje didėjo, Klaipėdoje išliko nepakitusi, palyginti su liepos mėnesiu. Mažiausia rugpjūčio šilumos kaina Šiauliuose – 5,4 ct/kWh.
Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 5,8 ct/kWh, Latvijos didžiausias – 7,7 ct/kWh, visos šalies kainos vidurkis Lietuvoje – 6,24 ct/kWh, Latvijoje – 8,1 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,5 ct/kWh. Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia – 5,64 ct/kWh, Taline – 7,6 ct/kWh, arba 36 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,3 ct/kWh, arba 48 proc. didesnė nei Vilniuje.
Liepą Brent naftos kainos svyravo 78–88 USD/bbl ribose. Naftos kainų mėnesio vidurkis siekė 83,9 USD/bbl, kai birželį Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 83 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šių metų pabaigoje gali svyruoti apie 78–80 USD/bbl.
Benzino vidutinė kaina nuo balandžio pradžios Lietuvoje išlieka didesnė už dyzelino vidutinę kainą. Šis kainų skirtumas per liepos mėnesį sumažėjo nuo 0,06 Eur/l iki 0,04 Eur/l.
Šiemet liepą, palyginti su birželiu, benzino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje 0,002–0,016 Eur/l, o Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo atitinkamai 0,009 Eur/l ir 0,017 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse padidėjo 0,005–0,0039 Eur/l.
Liepos mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,5 proc. – padaugėjo 806, t. y. grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 3,26 proc., arba 440 automobilių, o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius registre padidėjo 3,84 proc., arba 366.
Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per 2024 m. liepą padidėjo 3,79 proc. ir šiuo metu sudaro 1,37 proc. viso šios kategorijos transporto priemonių parko (BEV sudaro 0,80 proc., PHEV – 0,57 proc.).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, liepos mėnesį kainavo 3,52 Eur, arba 3,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (11,13 Eur).
Paieška archyve
