JAV įvedus įvairiausias sankcijas „Huawei“ bendrovei, kaip pagrindinė to priežastis buvo įvardijamas kompanijos ryšys su Kinijos vyriausybe, o taip pat ir galimas šnipinėjimas. „Bloomberg News“ atliktas tyrimas dar kartą įrodo, jog „Huawei“ yra glaudžiai susijusi su šalies valdžia.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar praėjusių metų pabaigoje pasirodė pranešimų, jog „Huawei“ sulaukia itin aktyvios pagalbos tam, kad galėtų kurti savarankišką lustų tinklą. Šendženo miesto valdžios investicinis fondas buvo įkurtas tik tam, kad bendrovė taptų didelio tinklo su optikos specialistais, lustų įrangos kūrėjais ir cheminių medžiagų gamintojais centriniu tašku, rodo atliko tyrimo duomenys.
Dabar pasirodė naujos informacijos apie Kinijos siekius įsitvirtinti puslaidininkių rinkoje. Pranešama, jog šalyje įsteigtas specialus investicinis fondas, o jam jau skirta daugiau kaip 47 mlrd. JAV dolerių. Į šį fondą investavo ne tik Kinijos finansų ministerija, bet ir šeši didžiausi šios šalies bankai, skelbia „Reuters“.
Tai trečiasis Kinijos integrinių grandynų investicijų fondo, kuris oficialiai įsteigtas praėjusį penktadienį, gegužės 24 dieną, etapas. Nuo 2014 metų jis yra didžiausias fondas ir vietinių vadinamas „Didžiuoju fondu“. Kinijos įmonių duomenų bazės organizacijos „Tianyancha“ duomenimis, pagrindinis investuotojas yra šalies finansų ministerija, kuriai priklauso 17 proc. akcijų, o kapitalas siekia 60 mlrd. juanių.
Pranešama, jog antras didžiausias akcininkas – tai „China Development Bank Capital“, kuriam priklauso 10,5 proc. šios fondo akcijų. Dar penki bankai, kurių kiekvienas įneša apie 6 proc. viso kapitalo - tai „Commercial Bank of China“, „China Construction Bank“, „Agricultural Bank of China“, „Bank of China“ ir „Bank of Communications“.
Šis fondas jau finansavo dvi didžiausias Kinijos lustų liejyklas. Šimtų milijardų juanių įsipareigojimas yra Azijos šalies siekio pasiekti savarankiškumą pažangiųjų lustų srityje, į kurią Jungtinės Valstijos vėl taikosi taikydamos eksporto kontrolės priemones, ženklas.
