Lietuvoje populiariausius socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti kompanija „Meta“ dar praėjusių metų pabaigoje pristatė nuo 9,99 eurų per mėnesį kainuojančią prenumeratą Europos vartotojams.
Mėnesinis mokestis leidžia minėtuose socialiniuose tinkluose naršyti be reklamų. Tačiau šis technologijų milžinės ėjimas kelia daugybę klausimų ne tik vartotojams, bet ir teisininkams. Nepaisant to, prenumerata vis dar egzistuoja, bet netrukus gali būti pasiūlyta už mažesnę kainą.
„Meta“ ketina sumažinti mokamos prenumeratos kainą, praneša „Reuters“. „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose norintys naršyti be reklamų netrukus gali tikėtis įsigyti prenumeratą už 40 proc. mažesnę kainą. Reaguodama į Europos reguliavimo institucijų susirūpinimą, „Meta“ svarsto sumažinti kainą iki 5,99 eurų per mėnesį.
„Jau kurį laiką norėjome paspartinti šį procesą, nes mums reikia pasiekti stabilią padėtį. Todėl pasiūlėme sumažinti kainą nuo 9,99 iki 5,99 euro už vieną paskyrą ir 4 eurus už bet kokias papildomas paskyras“, – Europos Komisijos posėdyje aiškino „Meta“ atstovaujantis advokatas Timas Lambas.
Advokatas taip pat pažymėjo, jog tai yra „bene žemiausia riba, kurią bet kuris protingas žmogus turėtų mokėti už tokios kokybės paslaugas“. „Meta“ savo prenumeratą be reklamos pradėjo siūlyti siekdama laikytis Skaitmeninių rinkų įstatymo (DMA) ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Skaitmeninių rinkų įstatymas riboja, kiek asmens duomenų gali rinkti interneto paslauga, turinti reklamos palaikomą versiją.
Tokie „Facebook“ ir „Instagram“ pokyčiai greitai sulaukė gausybės kritikos bei susirūpinimo. Gytis Malinauskas, kibernetinio saugumo sprendimų bendrovės „Surfshark“ teisės skyriaus vadovas, apžvelgia naująjį „Meta“ prenumeratos modelį ir dalinasi įžvalgomis, ar tokia paslauga neprieštarauja ES galiojančiam Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR).
„Atrodo, kad „Meta“ šio naujojo „mokėk arba sutik“ (angl. „Pay or Okay“) modelio taikymą bando pateisinti tikėjimu reklamos išlaikomu internetu, kuris suteikia prieigą prie asmeniškai pritaikytų produktų ir paslaugų, nepriklausomai nuo vartotojų ekonominės padėties. Visgi nemažai daliai vartotojų, o taip pat ir teisininkų bei duomenų apsaugos institucijų, kyla abejonių dėl tokio modelio teisėtumo“, – sako G. Malinauskas.
Anot teisininko, „Facebook“ ir „Instagram“ nemokamos prenumeratos atveju vartotojo asmens duomenys būtų tvarkomi reklamos tikslais remiantis vartotojo sutikimu. Tiesa, BDAR 7-ajame straipsnyje numatyta, kad vartotojo sutikimas turi būti duodamas laisva valia.
„Kyla abejonių, ar prenumeratos kaina, galinti siekti iki 160 eurų per metus, nėra per didelė ir apribojanti vartotojų teisę pasirinkti, kad jų asmeniniai duomenys nebūtų tvarkomi reklamos tikslais“, – svarsto G. Malinauskas.
