Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2023 m. įgyvendino užsibrėžtus tikslus, susijusius su pasiruošimu sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumų prijungimu prie perdavimo tinklo ir patikimu elektros energijos perdavimo užtikrinimu. Nors bendrovės pajamos mažėjo, prieš metus patirtą nuostolį keitė pelnas.
„Per praėjusius metus žengėme labai svarbius žingsnius ruošiantis Lietuvos elektros tinklų atjungimui nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Sėkmingai atlikome Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, įdiegėme automatinio generacijos valdymo sistemą, atgabenome ir pradėjome prie tinklo jungti pirmuosius sinchroninius kompensatorius. Tuo pačiu metu su Latvijos ir Estijos operatoriais sutarėme dėl konkrečios sinchronizacijos datos – ją atliksime jau kitų metų vasarį“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Užtikrinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, metų pradžioje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Per metus „Litgrid“ su vystytojais pasirašė ketinimo protokolus dėl 24 naujų projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,7 GW, prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje.
„Praėjusiais metais toliau teikėme pagalbą nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai. Per metus „Ukrenergo“, šalies elektros perdavimo sistemos operatorė, iš mūsų sulaukė dviejų 330 kV autotransformatorių. Tai pagrindiniai ir svarbiausi perdavimo tinklo pastotėje naudojami įrenginiai. Taip pat siuntėme kitos įrangos. Iš viso „Litgrid“ suteiktos paramos Ukrainai rinkos vertė siekia apie 6 mln. Eur“, – sako R. Masiulis.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai sumažėjo. 2023 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 9,525 TWh, tai 6,9 proc. mažiau nei 2022 m., kai perduota 10,234 TWh. Perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2023 m. nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (AIT) siekė 0,835 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (ENS) sudarė 23,232 MWh. Palyginti, VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas atitinkamai buvo 92,79 proc. ir 98,19 procentai. Didžiausią įtaką jungčių prieinamumui turėjo rudenį Švedijos pusėje įvykęs „NordBalt“ jungties gedimas ir atlikti planiniai kasmetiniai darbai.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, per 2023 m. „Litgrid“ pajamos siekė 369,8 mln. Eur. Palyginti su praėjusiais metais jos buvo 12 proc. mažesnės. Pajamos už elektros perdavimą (įskaičiuojant tarifo mažinimui panaudotus 142,3 mln. Eur perkrovų įplaukų) didėjo 2,8 karto iki 206,5 mln. Eur.
Pagrindinė perdavimo pajamų didėjimo priežastis – 2023 m. perdavimo kainoje prognozuota elektros energijos kaina ir sąnaudos technologinėms reikmėms kompensuoti buvo daugiau nei 5 kartus didesni nei 2022 m. kainoje.
Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 79,6 proc. iki 28 mln. Eur. Pagrindinė jų mažėjimo priežastis buvo VERT nustatyta 59 proc. mažesnė papildomų paslaugų kaina.
2023 m. bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 78,3 mln. Eur. Koreguotas EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 37,5 mln. Eur, palyginti, 2022 m. koreguotas EBITDA buvo 34,6 mln. Eur. Koreguotą EBITDA daugiausia didino didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos.
Grynasis pelnas 2023 m. siekė 48,4 mln. Eur, kai 2022 m. buvo patirtas 49,5 mln. Eur nuostolis. Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl žemesnių elektros kainų sumažėjusios technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos. Neigiamą įtaką darė didesnis skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų. Koreguotas 2023 m. grynasis pelnas siekė 22,2 mln. Eur, kai 2022 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 13,8 mln. Eur. Koreguoto grynojo pelno pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 5,3 mln. Eur geresnis finansinės veiklos rezultatas.
„Litgrid“ 2023 m. investicijos siekė 160,5 mln. Eur, iš jų 66 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 34 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos per 2023 m. buvo 108,5 mln. Eur ir, palyginti su 2022 m., buvo 59,4 proc. mažesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
„Litgrid“ informacija
Paieška archyve
