Suomija metu pradžioje paskelbė sumažinusi iškastinio kuro importą net 11 TWh ir 2023-uosius vadina lūžio tašku, dekarbonizuojat šalį. Kitose Šiaurės šalyse įsibėgėja lenktynės tarp žemyninio ir jūrinio vėjo projektų, o Vakarų Europa vis labiau spaudžia perdavimo tinklų galios didinimo projektus – ne tik energijos perdavimui tarp ES narių šalių, bet ir saulės energijos importui iš Afrikos.
Sausį, paskelbusi antrąjį jūrinio vėjo parko konkursą, Lietuva demonstruoja pasiryžimą prisidėti prie Senojo kontinento atsinaujinančių išteklių generacijos didinimo. Visgi, šis tikslas apima ne tik naujų žaliosios energetikos projektų vystymą, bet ir energijos perdavimo tinklų plėtrą. Šiuo metu Europos Komisija yra patvirtinusi 68 prioritetinius žemyninio energijos perdavimo tinklų projektus, turėsiančius ir leidimų, ir teisės į finansavimą prioritetą. „Daugiausia šių projektų suplanuota Pirėnų pusiasalyje tarp Ispanijos ir Portugalijos, taip pat įtraukiant Prancūziją bei Vokietiją ir taip siekiant užtikrinti energijos perdavimą tarp Šiaurės bei Pietų“, – pastebi atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Didmeninės prekybos skyriaus vadovas Povilas Emilis Čėsna. – „Pirėnų pusiasalis Europos Sąjungai strategiškai svarbus dar ir tuo, kad ateityje svarstoma galimybė saulės energiją į Bendrijos šalis importuoti iš Afrikos.“
Tuo tarpu Šiaurės šalys demonstruoja tvirtą pasiryžimą pažaboti vėjus – tiek jūrose, tiek sausumoje. Viena didžiausių Europoje atsinaujinančios energijos gamintojų, valstybinė Norvegijos įmonė „Statkraft“ paskelbė iki dešimtmečio pabaigos planuojanti toliau vystyti sausumos vėjo projektus, kurie, papildomai pagamins dar 2,5 TWh, šalia jau dabar vėjo elektrinių Norvegijoje sugeneruojamų 13,9 TWh. Greta to, taip pat ketinama modernizuoti šalyje esančias hidro jėgaines, šiems darbams skiriant nuo 3 iki 5 mlrd. eurų.
Jūrinio vėjo projektų Europoje 2024-aisiais numatoma vystyti 40 GW – tai yra triskart daugiau negu 2023-iais. “Visgi, šiuo metu jūrinio vėjo jėgainių vystymas dviprasmiškas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, galimybės vystyti sausumos vėjo projektus dar neišnaudotos. Antra, sausumos vėjo vystymo kompleksiškumas mažesnis, tad generacijos pradžia ir atsiperkamumas greitesni. Statyba sausumoje taip pat pigesnė dėl mažesnių CAPEX ir OPEX. Nepaisant to, sausio mėnesį matėme daugėjančių naujienų apie jūrinio vėjo vystymą, ypač Šiaurės šalyse, o tai signalizuoja apie rinkos augimą“, - sako P. E. Čėsna ir priduria, kad jūrinio vėjo vaidmuo dekarbonizacijai, tikėtina, augs vėlesniuose etapuose, siekiant iki 2050-ųjų užsibrėžtų tikslų.
Vėjo elektrinės praėjusiais metais sugeneravo net 19 proc. Suomijos elektros poreikio, skelbia ši valstybė. Praėjusius 2023-uosius Suomija vadina lūžio tašku, siekiant šalies dekarbonizacijos – šaliai pavyko pačiai pasigaminti 94 proc. elektros poreikio namuose ir sumažinti net 11 TWh iškastinio kuro importą.
