Metų pradžia Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje pažymėta kainų augimu. Žiemiškų orų lydima pirmoji sausio mėnesio pusė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse lėmė smukusią vėjo generaciją ir ženkliai išaugusią energijos paklausą, kurios patenkinimą apsunkino regiono energetikos infrastruktūros gedimai. Štai Suomijoje, kuri yra svarbi elektros eksportuotoja į Baltijos šalis, dėl anomalių orų netgi užšalo jūrinis vėjo parkas ir jame energijos gamyba laikinai buvo sustojusi.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Lietuvoje elektra brango trečdaliu
Sausį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo 0,51 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė net 1,78 Eur/kWh (su PVM), mėnesio vidurkis – 14,21 ct/kWh (su PVM).
Lyginant su gruodžiu, elektra brango 32 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 27,91 ct/kWh (su PVM).
Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, bene didžiausią įtaką elektros kainoms Lietuvoje sausį darė dėl žiemiškų orų išaugusi energijos paklausa ir netolygi vėjo generacija.
„Nacionalinis bendras elektros suvartojimas sausį siekė 1202 GWh, kai tuo metu gruodį – 1136 GWh, tad paklausa didėjo 5 proc. Jei palygintume su laikotarpiu prieš metus, elektros poreikis augo net dešimtadaliu. Jį patenkinti didžiąja dalimi teko brangiomis šiluminėms elektrinėms, kadangi mėnesio pradžioje vėjo generacija buvo sumenkusi. Tiesa, vėliau ji kiek atsigavo ir padėjo pristabdyti elektros kainų augimą“, – situaciją rinkoje apibūdina V. Fiodorovič.
Pasak energetikos eksperto, iš viso sausio mėnesį vėjo elektrinės šalyje pagamino 365 GWh švarios energijos, kai per gruodį – 306. Savo ruožtu saulės elektrinių efektyvumas buvo itin menkas ir tesiekė vos 5,8 GWh. Bendrai iš minėtų atsinaujinančių išteklių sausį sugeneruota 370 GWh žaliosios energijos, kai per tą patį laikotarpį gruodį – 315.
Brangiausiai elektra kainavo Estijoje
Elektros kainų augimo tendencija sausį buvo stebima ne tik Lietuvoje, bet ir likusiose Baltijos šalyse. Palyginimui, Latvijoje didmeninė kaina buvo 14,18 ct/kWh (su PVM). Tuo metu Estijoje kaina didėjo dar labiau ir siekė 15,43 ct/kWh (su PVM).
V. Fiodorovič teigimu, įdomus faktas, kad Estijoje sausio 5-ąją net 16 valandų iš eilės elektros kaina laikėsi maždaug ties 1,50 Eur/kWh (su PVM) riba, tad klientams, turintiems su birža susietus planus, vienos dienos išlaidos už elektros energiją vidutiniškai prilygo viso mėnesio sąskaitai.
„Patenkinti padidėjusį energijos poreikį kilo iššūkių visame Baltijos regione. Pavyzdžiui, sausio viduryje Švedijoje du branduoliniai reaktoriai dėl gedimų veikė ribotai. Tuo metu Suomijoje dėl anomalių šalčių užšalo jūrinis vėjo parkas ir gamyba jame laikinai sustojo. Galiausiai, sausio pabaigą vainikavo sugedusi 658 MW galios jungtis tarp Estijos ir Suomijos „EstLink 2“, kuria Baltijos šalis pasiekia pigesnė elektra iš Skandinavijos šiaurinių prekybos zonų“, – apie nesklandumus regione pasakoja energetikos ekspertas.
Anot V. Fiodorovič, tik antroje sausio dalyje žiemos gniaužtai Baltijos šalyse kiek atsileido, temperatūra už lango ėmė stabilizuotis, o tai atitinkamai sumažino energijos paklausą bei jos kainą. Didmeninė elektros kaina mėnesio eigoje vėliau išliko stabili.
Paaiškino, ko galima tikėtis vasarį
Kaip atkreipia dėmesį „Enefit“ atstovas, įsibėgėjus žiemai padidėjusios elektros kainos – įprastas reiškinys energetikos sektoriaus cikle. Ypač atsižvelgiant į tai, kad sausis ir vasaris neretai būna vėsiausi mėnesiai.
Visgi šaltasis metų sezonas, pasak V. Fiodorovič, jau finišo tiesiojoje, o artėjant pavasariui atsigaunanti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir dėl šiltėjančių orų mažėjanti energijos paklausa turėtų sudaryti prielaidas elektros kainoms mažėti.
„Todėl dabar yra tinkamas metas apsvarstyti, ar verta fiksuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui. Nors likusi žiema dar gali pateikti nemalonių staigmenų, praktika rodo, kad kovą ir balandį elektros kainos jau ima mažėti, o bendrai ilguoju laikotarpiu daugiau laimi tie, kurie renkasi su birža susietą tiekimo planą“, – reziumuoja rinkos ekspertas.
Paieška archyve
