Lietuvoje praėjusią savaitę vėl fiksuotas rekordinis elektros suvartojimas šiais metais. Dėl mažos vėjo jėgainių generacijos ir sustojusių branduolinių elektrinių reaktorių Švedijoje ir Suomijoje, vidutinė praėjusios savaitės kaina buvo didžiausia šiemet, tačiau mažesnė nei pernai ir užpernai tuo pačiu metu, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Lapkričio 27 – gruodžio 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 18 proc. nuo 126 Eur / MWh iki 148 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę vėl fiksavome rekordinį šių metų vartojimą – per savaitę suvartojome apie 273 GWh. Valandinis suvartojimas taip pat ne kartą perkopė 2000 MW ribą. Dėl aukštos paklausos ir itin menkos vėjo generacijos praėjusią savaitę Lietuvoje fiksavome aukščiausią savaitės kainą šiemet. Tam įtakos turėjo trečiadienį sustojusios dvi branduolinės jėgainės Šiaurės Europoje. Suomijoje sustojęs 1,6 GW galios Olkiluoto 3 reaktorius buvo neprieinamas iki ketvirtadienio vakaro, o Švedijoje esantis 1,1 GW galios Ringhals 4 reaktorius turėtų būti įjungtas tik šiandien.
Nors praėjusios savaitės kaina buvo rekordinė, tačiau reikia nepamiršti, kad lygiai prieš metus vidutinė savaitės kaina Lietuvoje siekė 350 Eur / MWh, o prieš dvejus metus – 188 Eur / MWh. Galima pagrįstai teigti, kad Europa šiai žiemai pasiruošusi geriausiai per pastaruosius metus. Po truputį naudojamos dujos iš gamtinių dujų saugyklų Europoje, kurių užpildymas dabar siekia apie 94 proc.“ – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. nuo 262 GWh iki 273 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 88 GWh elektros energijos – 11 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 100 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės. Jų gamyba augo 66 proc. nuo 29 GWh iki 48 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių gamyba, jų pagamintas kiekis padidėjo nuo 14 GWh iki 16 GWh. Vėjo jėgainės gamino net 66 proc. mažiau nei praeitą savaitę, jų gamyba mažėjo nuo 45 GWh iki 15 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 55 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., vėjo jėgainės – 17 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 6 proc. nuo 196 GWh iki 206 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 53 proc. buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 20 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 83 proc. nuo 19 GWh iki 3 GWh. 91 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, 5 proc. į Skandinaviją, o likę 4 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 5 proc. Lenkijos kryptimi ir 61 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
