Lietuvoje praėjusią savaitę dėl šalčių pasiekti šių metų elektros suvartojimo rekordai. Penktadienį Suomijoje elektros kaina buvo neigiama ir siekė -203 Eur / MWh. Unikali situacija susidarė dėl vieno iš rinkos dalyvių klaidingai parduoto itin didelio energijos kiekio, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Lapkričio 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 21 proc. nuo 104 Eur / MWh iki 126 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę dar labiau atšalus orams, į rekordinį lygį pakilo elektros suvartojimas. Praėjusią savaitę suvartojome daugiausiai elektros energijos šiemet – net 262 GWh. Paskutinį kartą tiek daug elektros Lietuvoje per savaitę suvartota dar 2022 metų vasarį. O ketvirtadienio 9 val. ryto pasiekėme didžiausią valandinį suvartojimą šiemet – 1986 MW. Dėl augančios paklausos vis daugiau gamina šiluminės elektrinės, taip pat auga ir elektros kaina.
Be to, praėjusį penktadienį susiklostė unikali situacija Suomijoje. Vidutinė dienos kaina buvo neigiama: 203 Eur / MWh, o valandinės kainos pusdienį buvo net -500 Eur / MWh. Tokias žemas kainas nulėmė vieno rinkos dalyvio sistemos klaida.
Dėl jos tiekėjas pardavė vidutiniškai 5,8 GWh energijos „NordPool“ biržoje kiekvieną valandą, nors tokių pajėgumų neturi. Viena vertus, vartotojai galėjo juokauti apie neigiamas elektros kainas juodąjį penktadienį, kita vertus didelius nuostolius patyrė ne tik klaidą padaręs tiekėjas, bet ir dauguma kitų energijos rinkos dalyvių Šiaurės Europoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. nuo 248 GWh iki 262 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 100 GWh elektros energijos – 43 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 70 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, o jų gamyba augo 67 proc. nuo 27 GWh iki 45 GWh. Taip pat 51 proc. augo šiluminių elektrinių gamyba, jų pagamintas kiekis padidėjo nuo 19 GWh iki 29 GWh. Hidroelektrinės ir saulėjs jėgainės generavo panašiai kaip ir savaitę prieš tai – 14 GWh ir 3 GWh atitinkamai Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 15 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 7 proc. nuo 209 GWh iki 196 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 20 proc. – iš Latvijos ir likę 22 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 7 proc. nuo 17 GWh iki 19 GWh. 61 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 39 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 19 proc. Lenkijos kryptimi ir 53 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
