Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama. 2020 m. tokios elektros energijos dalis galutiniame elektros energijos suvartojime turėjo pasiekti 30 proc., tačiau 2022 m. buvo pasiekta 25,5 proc. Taip nutiko dėl neišnaudoto atsinaujinančių energijos išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl COVID-19 pandemijos sutrikusios atsinaujinančių energijos išteklių technologijų tiekimo grandinės.
Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių rezultatai. Nesuderinus siekiamo rezultato ir neperžiūrėjus priemonių jam pasiekti, nebus užtikrinta kryptinga elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra.
Auditorių teigimu, elektros energetikos infrastruktūros būkle ir teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti rūpinamasi labiau. Šiuo metu daugiau nei pusė elektros energijos skirstomųjų tinklų oro linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.
Audito rezultatai rodo, kad liberalizuojant elektros rinką buvo galima geriau užtikrinti vartotojų interesus. Valstybė pratęsė II elektros rinkos liberalizavimo etapo terminą pusmečiui (nuo 2021-12-31 iki 2022-06-30), siekdama suteikti vartotojams daugiau laiko apsispręsti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Tai lėmė, kad 44 proc. vartotojų, pasinaudojusių galimybe neskubėti rinktis nepriklausomą elektros tiekėją, elektros tiekimo sutartis turėjo pasirašyti elektros kainai biržoje esant aukštesnei, nei buvo 2021 m. II pusmetį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atlikusi vertinimą, nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus AB ESO 2018–2021 m. gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. Eur viršijo nustatytą dydį.
„Vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo, o 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. Eur) bus pradėta grąžinti po 10 metų. Nenustačius aiškių kriterijų, kai vartotojų permokėta suma turi būti grąžinta, nėra teisinio apibrėžtumo, todėl vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“, – sako Mindaugas Šalčius, Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, bus sudarytos prielaidos spartesniam elektros energetikos skirstymo infrastruktūros atnaujinimui ir atsinaujinančios elektros energetikos plėtrai.
