Rugsėjo mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 Eur/MWh. Tiek pat kaina augo ir Latvijoje, kur jos vidurkis buvo 117,25 Eur/MWh, o Estijoje elektra brango 20 proc. iki 113,46 Eur/MWh.
Rugsėjį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo -2,63 Eur/MWh iki 500 Eur/MWh.
„Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė neplanuotas „NordBalt“ elektros perdavimo jungties tarp Švedijos ir Lietuvos nutraukimas, trukęs tris savaites. Dėl šios priežasties energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos į Baltijos šalis sumažėjo 66 proc., juos tik iš dalies kompensavo 28 proc. didesni elektros energijos srautai iš Suomijos bei Lenkijos. Rugsėjo mėnesį saulės elektrinių gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 15 proc., tačiau vėjo energijos gamyba išaugo 20 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesio duomenimis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai, rugsėjį šiek tiek mažėjo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams rugsėjį siekė apie 21,7 ct/kWh, fiksuojant ją 9 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina rugsėjį patyrė per šiuos metus didžiausią nuosmukį – palyginti su rugpjūčiu ji susitraukė 60 proc. ir vidutiniškai siekė 13,57 Eur/MWh.
Pasak M. Gigos, kainų kritimą „Nord Pool“ regione lėmė keli veiksniai. Šiaurės šalyse vėjo energijos gamyba išaugo 48 proc., palyginti su rugpjūčiu. Šiaurės šalių atominių elektrinių (AE) prieinamos galios dalis sudarė 65 proc. visos galios, arba 7 proc. mažiau nei rugpjūtį. To priežastis buvo ne tik AE priežiūros darbai, bet ir neigiamos valandinės bei paros vidutinės elektros energijos kainos regione, kurias lėmė aukštas vėjo energijos gamybos lygis. Didesnis už sezoninę normą kritulių kiekis turėjo teigiamos įtakos Šiaurės šalių vandens rezervuarų užpildymui, kuris, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 2,5 metų.
Lietuvoje ir gamyba, ir vartojimas išliko stabilus
Rugsėjo mėnesį Baltijos šalyse elektros suvartota 1 936 GWh, arba 3 proc. mažiau nei pernai per šį laikotarpį. Lietuvoje elektros vartojimas išliko toks pats kaip ir praėjusių metų rugsėjį – 899 GWh. Latvijoje dėl šiemet rekordiškai šilto rugsėjo, kurio vidutinė paros temperatūra buvo 3,5 °C aukštesnė už mėnesio normą, elektros energijos suvartojimas buvo 5 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. rugsėju, ir siekė 476 GWh. Energijos suvartojimo mažėjimas pastebėtas ir Estijoje – šalyje suvartota 561 GWh, t. y. 6 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
Baltijos šalyse rugsėjį pagaminta 1038 GWh elektros energijos, t. y. 5 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekis nekito, kaip ir rugpjūtį siekė 463 GWh. Latvijoje buvo pagaminta 19 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesnį mėnesį – 245 GWh, Estijoje – 2 proc. daugiau, 331 GWh.
Rugsėjį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis siekė po 51 proc., Estijoje – 59 proc.
Paieška archyve
