Dėl palankių oro sąlygų praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau nei dvigubai padidėjo vėjo elektrinių gamyba, šiluminių elektrinių generacija mažėjo 60 proc., o didmeninės elektros rinkos kainos buvo maždaug penktadaliu mažesnės. Šeštadienio naktį įjungus „NordBalt“ jungtį, savaitgalį į Lietuvą jau tekėjo pigesnė skandinaviška elektra, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Rugsėjo 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 22 proc. nuo 142 Eur / MWh iki 111 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 21 proc. nuo 135 Eur / MWh iki 106 Eur / MWh.
„Šeštadienio 01:51 val., po beveik tris savaitės trukusio remonto buvo sėkmingai įjungta „NordBalt“ jungtis. Dienos eigos prekyba prasidėjo beveik iš karto, o sekmadienį kitos paros (angl. day-ahead) prekybos rinkoje jau buvo išparduota 97 proc. jungties pralaidumų importui iš Skandinavijos. Palyginti su praėjusia savaite, elektros kainos Lietuvoje dėl vėjuotų ir saulėtų orų mažėjo daugiau nei penktadaliu. Vėjo elektrinių gamyba padvigubėjo ir sugeneravo beveik pusę visos vietinės elektros gamybos, o saulės elektrinių gamyba sumažėjo 22 proc., tačiau vis dar sudarė beveik 17 proc. visos šalies gamybos.
Tuo metu Skandinavijoje dėl itin vėjuotų ir lietingų orų elektros kainos nukrito iki rekordinių žemumų, kurios buvo fiksuotos tik 2020 metais, pandemijos metu. Elektros perteklius buvo toks didelis, jog visas septynias savaitės dienas formavosi neigiamos valandinės elektros kainos – tai vykdavo pučiant stipriam vėjui naktį arba vidurdienį šviečiant saulei. Neigiamos elektros kainos yra signalas rinkai, kad sistemoje yra didelis generacijos perteklius ir negalint padidinti suvartojimo, elektros generacija turi būti sumažinama, siekiant išlaikyti gamybos ir vartojimo balansą“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo nežymiai: nuo 202 GWh iki 201 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 102 GWh elektros energijos – 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 107 GWh. Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 102 proc. nuo 25 GWh iki 50 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių generacija – apie 15 proc., nuo 9 GWh iki 10 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba mažėjo apie 60 proc. nuo 45 GWh iki 18 GWh. Saulės elektrinių generacija mažėjo – nuo 22 GWh iki 17 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus. Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 7 proc. nuo 108 GWh iki 116 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 13 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 48 proc. – iš Latvijos, o 38 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 81 proc. nuo 4 GWh iki 8 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 4 proc. eksportuoti į Latviją. Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 53 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
