Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų balandžio–birželio mėnesių galutinius elektros sistemos rodiklius. Vietos generacija išaugo dėl didesnių atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų – išaugusio gaminančių vartotojų skaičiaus, naujų vėjo parkų. Beveik 70 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių išteklių, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Antrąjį 2023 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1,202 TWh elektros energijos, 25 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 0,960 TWh.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. Ypač išsiskiria saulės energijos proveržis – šių metų antrąjį ketvirtį, esant palankioms oro sąlygoms ir padidėjus instaliuotai elektrinių galiai, saulės elektrinės pagamino beveik trigubai (2,7 karto) daugiau energijos. 2022 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 1074 MW, šiemet birželio 31 dieną ji beveik padvigubėjo ir pasiekė 1953 MW.
Prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių gamyba didėjo 13 procentų. Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, daugiau Lietuvai reikalingos elektros buvo pagaminta vietoje. Jei 2022-ųjų antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminti 33 proc. visos mūsų šalyje suvartotos energijos, tai šiemet šis santykis pakilo iki 44 procentų“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Balandžio–birželio mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,395 TWh elektros energijos, 13 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,348 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 170 proc. nuo 0,099 TWh iki 0,268 TWh. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 12 proc. nuo 0,128 TWh iki 0,113 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,824 TWh elektros energijos, 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,650 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 69 proc. visos Lietuvoje pirmąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai antrąjį ketvirtį ši dalis buvo 68 procentai.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 36 proc., nuo 0,199 TWh iki 0,272 TWh, šį pokytį daugiausia lėmė sumažėjusios dujų kainos. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba sumažėjo 5 proc. nuo 0,111 TWh iki 0,105 TWh.
Elektros suvartota 7 proc. mažiau
Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,549 TWh, 7 proc. mažiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,739 TWh.
„Didžiausią elektros vartojimo sumažėjimą fiksavome gyventojų sektoriuje, tai galima sieti su gaminančių vartotojų augimu. Šie vartotojai didelę dalį elektros energijos, ypač šiltuoju sezonu, pasigamina patys ir nevartoja elektros iš tinklo. Ši tendencija išsilaikys ir ateityje augant gaminančių vartotojų skaičiui“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2022 metų antruoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 2 proc. – nuo 0,980 TWh iki 0,998 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas mažėjo 9 proc. – nuo 0,855 TWh iki
0,777 TWh. Gyventojai sunaudojo 15 proc. mažiau elektros energijos, jų vartojimas sumažėjo nuo 0,830 TWh iki 0,705 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas ir technologinės sąnaudos, mažėjo 5 proc. nuo 2,859 TWh pernai iki 2,703 TWh šiemet antrąjį ketvirtį.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2023 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,404 TWh elektros energijos, 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,799 TWh, eksportuota – 0,747 TWh arba 1 proc. daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,743 TWh.
Importas iš Švedijos išaugo 8 proc., nuo 1,105 TWh iki 1,196 TWh, o importas iš Latvijos sumažėjo 23 proc. nuo 1,212 TWh iki 0,939 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet antrąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, per metus jis sumažėjo 7 proc. nuo 0,531 TWh iki 0,493 TWh.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.
Paieška archyve
