Permainingi orai praėjusią savaitę lėmė mažesnę saulės elektrinių gamybą, tačiau vėjo jėgainės antradienį 15 valandą generavo rekordinius 784 MW. Švedijoje po ilgai trukusių remonto darbų gamybą didina branduolinės elektrinės, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Tautvydo Levinsko nuotr.
Liepos 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 5 proc. nuo 87 Eur / MWh iki 92 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 2 proc. nuo 82 Eur / MWh iki 81 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos jūros regione vyravo permainingi orai. Dėl debesuoto, lietingo oro saulės elektrinių gamyba Lietuvoje mažėjo ketvirtadaliu. Tačiau itin stiprus vėjas savaitės pradžioje leido pagerinti vėjo jėgainių generacijos rekordą – antradienį 15 val. jos gamino 784 MW. Įrengtoji vėjo jėgainių galia, skaičiuojant su bandomojoje eksploatacijoje esančiomis elektrinėmis, šiuo metu siekia 1117 MW.
Didelė vėjo jėgainių gamyba pastarosiomis savaitėmis lėmė, kad Skandinavijos prekybos zonos buvo pigiausios Europoje, nepaisant užsitęsusių branduolinių reaktorių remontų Švedijoje.
Tačiau kaip tik antroje praėjusios savaitės pusėje silpstant vėjo gamybai, į darbą grįžo Ringhals 3 ir Forsmark 3 branduoliniai blokai, kurių suminė galia siekia apie 2,2 GW. Dėl to Švedijos 4 zonoje elektros kaina buvo vos 22 Eur / MWh, o Lietuva ir toliau galėjo importuoti pigią elektros energiją iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. ir siekė 194 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 46 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 90 GWh elektros energijos – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 86 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo 50 proc. nuo 23 GWh iki 35 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba išliko tokia pati, kaip ir savaitę prieš tai – apie 20 GWh. Tačiau saulės elektrinių generacija sumažėjo 25 proc. nuo 28 GWh iki 21 GWh.
Taip pat 13 proc. mažėjo ir hidroelektrinių gamyba – nuo 11 GWh iki 9 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 39 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 24 proc., šiluminės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko beveik toks pats – apie 150 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. – iš Latvijos, o likę 6 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 34 proc. nuo 26 GWh iki 35 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 12 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 53 proc. Lenkijos kryptimi ir 10 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
