Privačiose šalies saulės jėgainėse elektros šiemet antrąjį ketvirtį buvo pagaminta dešimtadaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, patys palankiausi mėnesiai elektrai gaminti šiais metais buvo gegužė ir birželis.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Nuo paskutinio pavasario mėnesio saulės pakanka, todėl vasaros sezonas saulės elektrinių turėtojų tradiciškai neturėtų nuvilti“, – sako „Elektrum Lietuvos“ Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas.
Antrąjį šių metų ketvirtį šalyje privačios saulės elektrinės pagamino apie 455 kilovatvalandes kilovatui (kWh/kW), arba 10 proc. daugiau nei pernai balandį–birželį. Žaliosios saulės elektros gamybos apimčių augimu išsiskyrė Kauno ir Šiaulių regionai, kuriuose saulės elektros gamyba išaugo po 12 proc., atitinkamai iki 476 kWh/kW ir 434 kWh/kW.
Panašiai, 11 proc. iki 438 kWh/kW, saulės elektros gamyba augo ir Vilniaus regione. Tuo metu Klaipėdos ir Panevėžio regionuose ji padidėjo po 8 proc.: Klaipėdoje iki 486 kWh/kW, o Panevėžyje iki 440 kWh/kW.
Vertinat visą pirmąjį pusmetį, privačiose saulės jėgainėse elektros gamyba buvo 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak K. Dryžo, saulės elektros gamybos apimtys sutampa su oficialiais orų statistikos duomenimis, kurie rodo, kad saulėtas laikas šiemet buvo tik pavasario pabaiga ir vasaros pradžia.
„Pradedant antirekordiniu sausiu, kuomet visam mėnesiui teko vos 14 valandų saulės, arba vos po 45 minutes per dieną, šie metai oro prasme pasitaikė tikrai niūroki. Vis dėlto, saulės elektrinės dar kartą įrodė savo efektyvumą, nes sugaudė kiekvieną spindulį ir vidutinis pusmečio elektros gamybos apimčių sumažėjimas yra minimalus“, – pastebi jis.
Mažiausiai niūrias dienas šiemet sausį–birželį pajuto Šiaulių regiono saulės elektrinių savininkai. Jiems priklausančios privačios saulės elektrinės vidutiniškai pagamino 577 kilovatvalandes kilovatui (kWh/kW) elektros, arba 2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vilniaus regione privačių saulės elektrinių pusmečio rezultatai atitiko bendrą šalies vidurkį. Čia saulės elektrinės pagamino 538 kWh/kW – 5 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį. Savo ruožtu Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio regionuose saulės elektrinės šiemet generavo 6 proc. mažiau elektros. Klaipėdoje saulės elektros gamybos apimtys sudarė 611 kWh/kW, Kaune – 545 kWh/kW, o Panevėžyje – 528 kWh/kW. Bendras privačių saulės elektrinių energijos gamybos vidurkis Lietuvoje šiemet buvo 560 kWh/kW.
„Nors atsinaujinanti energetika visiškai priklauso nuo oro sąlygų, saulės elektrinių rezultatus lemia ir pastato, ant kurio jos įrengtos kryptis, bei kiti svarbūs techniniai parametrai. Net ir tokioje situacijoje, kai saulėtų dienų šiemet buvo pakankamai mažai, saulės elektrinės pademonstravo tikrai gerą rezultatą“, – sako ekspertas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausį saulės spindėjimo trukmė šalyje sudarė 0,35 daugiamečio vidurkio, vasarį–balandį – 0,9 vidurkio reikšmės. Jau gegužę saulės spindėjimo trukmės rodiklis viršijo vienetą ir siekė 1,2. Preliminariais tarnybos vertinimais, birželį saulės spindėjimo trukmė sudarė 1,1 daugiamečio vidurkio.
