Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Liepos 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 22 proc. nuo 72 Eur / MWh iki 87 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 18 proc. nuo 70 Eur / MWh iki 82 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse reikšmingai mažėjo vėjo generacija: Lietuvoje per savaitę vėjo gamyba sumažėjo maždaug per pusę, o Estijoje ir Latvijoje net apie 70 proc. Iš viso Baltijos šalyse vėjo gamyba sumažėjo 40 GWh, palyginti su praėjusia savaite. Taip pat dėl neplanuoto remonto viena iš Estijos šiluminių elektrinių nutraukė savo gamybą. Šią trūkstamą generaciją iš dalies keitė Lietuvos ir Latvijos šiluminės elektrinės, perpus sumažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau didelė vėjo gamyba į regioną sugrįžo savaitgalį, o sekmadienį nuo 6 iki 18 valandos kaina Lietuvoje buvo neigiama.
Mažiausia kaina buvo nuo 15 iki 16 valandos, kai ji siekė -56,55 Eur / MWh. Panaši situacija susidarė ir kitose regiono šalyse, o vidutinė „Nord Pool“ sistemos dienos kaina sekmadienį pirmą kartą istorijoje buvo neigiama. Ši kaina apskaičiuojama pagal elektros kainas Skandinavijoje, o šį rekordą nulėmė neigiamos kainos Suomijoje ir Švedijoje“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. ir siekė 200 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 86 GWh elektros energijos – 16 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 103 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų generacija augo 9 proc. nuo 26 GWh iki 28 GWh. Taip pat 11 proc. išaugo šiluminių elektrinių gamyba, ji padidėjo nuo 18 GWh iki 20 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo nežymiai – nuo 10 GWh iki 11 GWh. Tačiau itin reikšmingai mažėjo vėjo jėgainių generacija - nuo 44 GWh iki 23 GWh. Per savaitę saulės elektrinės pagamino trečdalį Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 27 proc., šiluminės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko beveik toks pats - apie 150 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 15 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 44 proc. nuo 47 GWh iki 26 GWh. 87 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 13 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 39 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
