Beveik per pusę sumažėjusi saulės ir vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę lėmė augančią šiluminių elektrinių gamybą bei didesnį importą. Tačiau vienu metu ribojant Suomijos–Estijos ir Švedijos–Lietuvos pralaidumą, didėjo elektros importas iš Lenkijos, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 32 proc. nuo 84 Eur / MWh iki 111 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 24 proc. ir siekė 105 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo mažiau saulės ir vėjo, daugiau gamino šiluminės elektrinės – apie 43 proc. visos vietinės generacijos. Čia pagaminta elektra sudarė tik apie trečdalį Lietuvos suvartojimo, o likusią dalį užtikrino importas iš kaimyninių šalių. Įprastą importą iš Suomijos per Estiją ir Latviją keitė importas iš Lenkijos, dėl dvi savaites trukusios „EstLink 2“ elektros jungties remonto tarp Estijos ir Suomijos.
Taip pat dėl Švedijos vidinio tinklo darbų savaitės viduryje buvo iš dalies ribojama „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos iš Švedijos. Nors mūsų regione augančios kainos iš dalies susijusios su apribotais pralaidumais, tačiau elektros kainos didėja ir kitose „NordPool“ prekybos zonose. To priežastis yra prasidėjusi vasara – augant temperatūrai pradeda augti elektros paklausa dėl vėsinimosi įrenginių. Taip pat nusistovėjus šiltiems orams smarkiai mažėja vėjo gamyba, o pasibaigus pavasariui hidroelektrinių gamyba sumažėja iki minimalios.
Dėl šių priežasčių daugiau gamina šiluminės elektrinės, auga gamtinių dujų kainos. Vis dėlto tikimasi, kad šiais metais išvengsime drastiškų kainos šuolių dėl geresnio pasirengimo“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. ir siekė 200 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 73 GWh elektros energijos – 23 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 94 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų generacija augo 43 proc. nuo 26 GWh iki 31 GWh. Visų kitų tipų elektrinių gamyba mažėjo, ypač saulės ir vėjo jėgainių. Saulės elektrinės gamino 44 proc. mažiau, per savaitę jų generacija nuo 30 GWh sumažėjo iki 17 GWh.
Vėjo jėgainės, prieš dvi savaites gaminusios 25 GWh, praėjusią savaitę sugeneravo 42 proc. mažiau – 14 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 23 proc., vėjo jėgainės – 20 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 3 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 9 proc., nuo 151 GWh iki 165 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 64 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 10 proc. iš Latvijos, o likę 26 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 23 proc. nuo 40 GWh iki 31 GWh. 79 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 21 proc. į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 54 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 95 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
