Pasibaigus pavasario potvyniams regione sumažėjo hidroelektrinių gamyba, o dėl metinių remontų mažiau gamino branduolinės elektrinės. Todėl didmeninės elektros rinkos kainos gegužę šiek tiek padidėjo. Rekordinė saulės elektrinių generacija lemia, kad mažiausia valandinė kaina fiksuojama nebe naktį, o vidurdienį, vis dažniau pasitaiko neigiamų valandinių kainų, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 78 Eur / MWh. Tai 16 proc. daugiau nei balandžio mėnesį, kai kaina buvo 67 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, įtakos kainos ūgtelėjimui turėjo mažesnė hidroelektrinių ir branduolinių jėgainių gamyba regione.
„Nors gegužę kainos šiek tiek augo dėl pasibaigusių pavasarinių potvynių ir vykstančių kasmetinių branduolinių jėgainių remontų Skandinavijoje, daugiausia dėmesio elektros rinkose sulaukė saulės elektrinių rekordai. Saulės jėgainių įrengtoji galia sparčiai auga dar nuo praėjusių metų, tačiau žiemą ir pirmoje pavasario pusėje tik retkarčiais užfiksuodavome jų gamybos potencialą dėl prastų oro sąlygų. Gegužę orai saulės jėgainių gamybai buvo itin palankūs, nes didžiąją dalį mėnesio buvo giedra, o vidutinė oro temperatūra siekė apie 13°C. Kol mūsų nepasiekė vasaros karščiai, saulės elektrinių efektyvumas išlieka aukštesnis, o nuostoliai mažesni“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, dėl palankių orų ir nuolat augančio saulės elektrinių skaičiaus per mėnesį saulės jėgainių valandinės generacijos rekordas buvo pagerintas net septynis kartus, o paskutinį kartą – gegužės 31 dieną, kai gamyba siekė 528 MW.
Iš viso per mėnesį saulės elektrinės pagamino 100 GWh energijos, dukart daugiau nei balandį, kai saulės generacija jau buvo aplenkusi praėjusių metų vasaros mėnesių rodiklius.
„Svarbu paminėti, kad šylant orams paprastai mažėja vėjo jėgainių gamyba, tačiau gegužę pasitaikė ir itin vėjuotų dienų. Pavyzdžiui, paskutinę mėnesio dieną 16 valandą vėjo jėgainės gamino net 716 MW, o kartu su saulės gamyba užtikrino net 82 proc. Lietuvos suvartojimo. Panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje ir esant itin aukštai atsinaujinančių išteklių generacijai vis dažniau kainos būna neigiamos. Gegužę taip buvo ir Lietuvoje, žemiausia kaina siekė -10,06 Eur / MWh. Kur kas mažesnės kainos fiksuotos Vokietijoje, kur gegužės 28 d. 14 val. elektros kaina buvo -130 Eur / MWh, ir Olandijoje – net -400 Eur / MWh. Tokios žemos neigiamos kainos rodo, kad šiuo metu rinkoje yra daug galimybių lanksčiam vartojimui, kaupikliams ir kitiems sprendimas, kurie gali užsidirbti vartodami elektros energiją“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Panašios kainos Vokietijoje ir Prancūzijoje
Latvijoje elektros kaina augo 18 proc. ir buvo tokie pati kaip Lietuvoje – 78 Eur / MWh, o Estijoje per mėnesį kaina nepakito ir buvo 66 Eur / MWh. Įdomu tai, kad Suomijoje, kuri dažnai pasižymi didesnėmis elektros kainomis, pastaruosius du mėnesius kaina yra viena mažiausių regione. Iš dalies tai susiję su Olkiluoto 3 reaktoriaus paleidimu ir išaugusia vietine generacija. Vakarų Europoje kainos buvo panašaus lygio, kaip ir Lietuvoje: Vokietijoje – 82 Eur / MWh, Prancūzijoje – 78 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 899 GWh. Panašus suvartojimas buvo ir balandį – 903 GWh, tačiau gegužės mėnuo buvo viena diena ilgesnis. Todėl lyginant vidutinį valandinį suvartojimą, gegužę vartojome 4 proc. mažiau nei balandį.
Saulės gamyba išaugo 50 proc.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 1 proc., o vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per gegužę buvo pagaminta 391 GWh elektros energijos.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gegužę gamino 27 proc. mažiau nei balandį, jų generacija mažėjo nuo 166 GWh iki 122 GWh. Vėjo jėgainių gamyba sudarė 31 proc. visos vietos gamybos Lietuvoje. Dar penktadalį pagamino hidroelektrinės, kurių gamyba išliko panaši kaip ir mėnesį prieš tai – apie 80 GWh. Labiausiai kito saulės jėgainių generacija, ji padidėjo beveik dvigubai nuo 51 GWh iki 100 GWh ir sudarė 26 proc. vietos gamybos. Dar apie 23 proc. generavo šiluminės ir kitos elektrinės, kurių suminė gamyba mažėjo 10 proc. nuo 101 GWh iki 91 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 65 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 722 GWh, palyginti su balandžio duomenimis, jis mažėjo 10 procentų nuo 805 GWh. Gegužę importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 59 proc., iš Latvijos – 37 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuoti apie 3 procentai. Eksportas gegužę mažėjo 38 proc., palyginti su balandžio mėnesiu nuo 233 GWh iki 146 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 98 proc., o likę 2 proc. – į Latviją.
Paieška archyve
