Rusijos invazija į Ukrainą „paskatino švarios energijos finansavimo bumą“

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino didesnį kiekį investicijų į švarią energiją. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) teigia, kad šiais metais investicijos sieks 1,7 mlrd. dolerių ir gerokai pralenks investicijas į iškastinį kurą, praneša „The Guardian“.

Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.

TEA ataskaitoje teigiama, kad investicijos į švariąją energetiką šiemet pasieks 1,7 mlrd. dolerių, nes investuotojai orientuojasi į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, elektrines transporto priemones, branduolinę energetiką, tinklus, saugyklas ir kitas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas.

Tuo pat metu investicijos į anglį, dujas ir naftą išaugs iki šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. dolerių, teigė TEA.

Paryžiuje įsikūrusi agentūra nustatė, kad investicijas į švariąją energiją skatino daugelis veiksnių, įskaitant spartaus ekonomikos augimo laikotarpius ir nepastovias iškastinio kuro kainas, taip pat padidėjusį susirūpinimą dėl energetinio saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis sakė: „Švari energija vystosi sparčiai – greičiau, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Tai aiškiai matyti iš investicijų tendencijų, kai švarios technologijos atsilieka nuo iškastinio kuro.“

Jo teigimu, prieš penkerius metus pasaulinės investicijos į energetiką sudarė 2 mlrd. dolerių, iš kurių 1 mlrd. dolerių teko švariai energijai, o 1 mlrd. dolerių – iškastiniam kurui. Šiandien 1 mlrd. dolerių skiriama iškastiniam kurui, o 1,7 mlrd. dolerių – švariai energijai.

„Tai dramatiškas pokytis, kuris turės pasekmių energijos rinkoms ir klimato kaitai“, – teigė jis.

Švarios energijos bumas ypač akivaizdus investicijų į saulės energiją srityje – pirmą kartą istorijoje investicijų į saulės energiją suma yra didesnė nei į naftos gavybą.

Tačiau TEA ataskaitoje perspėjama, kad Rusijos invazija į Ukrainą taip pat paskatino didesnes investicijas į naftos ir dujų gavybą, kurios 2023 m. turėtų padidėti 7 proc. ir grįžti į 2019 m. lygį.

Tuo pat metu pasaulinė anglių paklausa 2022 m. pasiekė rekordinį lygį, iš dalies dėl rekordiškai aukštų dujų kainų, o tai paskatino apskaičiuotas šių metų investicijas į anglį beveik šešis kartus viršyti lygį, kuris suderintas su pasauliniais 2030 m. klimato kaitos tikslais.