Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų sausio–kovo mėnesių elektros sistemos rodiklius, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Šių metų pradžioje elektros vartojimas Lietuvoje dėl palyginti šiltos žiemos ir energijos taupymo priemonių buvo mažesnis, nei pernai tuo pačiu metu, o vietos elektros generacija, didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, augo. Daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių išteklių.
Per pirmuosius tris 2023 metų mėnesius Lietuvoje pagaminta 1,373 TWh elektros energijos, 8 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,273 TWh.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. Jei 2022 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių instaliuota galia šalyje siekė 933 MW, šiemet kovo 31 dieną ji pasiekė 1669 MW. Pokytis gamyboje kiek mažesnis, kadangi dalis šių elektrinių dar yra bandomojoje eksploatacijoje, be to, jų generaciją lemia oro sąlygos, tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį tiek vėjo, tiek saulės elektrinės pagamino maždaug ketvirtadaliu daugiau energijos.
Turint omenyje, kad žiemą saulės elektrinių gamyba yra labai nedidelė, o naujos elektrinės toliau sparčiai įrengiamos, tikėtina, šiemet matysime ir dar didesnį atsinaujinančių išteklių, ypač saulės elektrinių, gamybos augimą“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Sausio–kovo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,654 TWh elektros energijos, 27 procentais daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,514 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 24 procentais nuo 0,036 TWh iki 0,044 TWh. Hidroelektrinių gamyba padidėjo 6 procentais nuo 0,173 TWh iki 0,185 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,96 TWh elektros energijos, 17 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,818 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 70 procentų visos Lietuvoje pirmąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai pirmąjį ketvirtį ši dalis buvo 64 procentai.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus sumažėjo 6 procentais, nuo 0,285 TWh iki 0,267 TWh, hidroakumuliacinių – 14 procentų nuo 0,17 TWh iki 0,146 TWh.
Elektros suvartota 7 procentais mažiau
Pirmąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,87 TWh, 7 procentais mažiau nei pernai, kai šis skaičius buvo 3,087 TWh.
„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio ir kovo mėnesių vidutinė temperatūra šiemet buvo didesnė nei pernai, vasaris buvo kiek šaltesnis. Šiltesni orai paprastai lemia mažesnį elektros energijos vartojimą, kadangi mažiau jos sunaudojama patalpoms šildyti.
Tačiau didžiausią vartojimo sumažėjimą matome verslo sektoriuose, tai galime sieti tiek su taikomais energijos taupymo sprendimais, tiek su ekonominiais duomenimis – pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika atsidūrė recesijoje, ypač mažėjo pramonės gamyba, panašias tendencijas matome ir elektros vartojimo rodikliuose. Prie mažėjančio suvartojimo ženkliai prisidėjo gaminančių vartotojų augimas, nes šie vartotojai dalį elektros energijos pasigamina patys ir nevartoja iš elektros tinklo. Ši tendencija išsilaikys ir ateityje augant gaminančių vartotojų skaičiui“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas sumažėjo 10 procentų – nuo 1,115 TWh iki 1,002 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas mažėjo 7 procentais – nuo 0,996 TWh iki 0,922 TWh. Gyventojai sunaudojo 2 procentais mažiau elektros energijos, jų vartojimas sumažėjo nuo 0,872 TWh iki 0,851 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas ir technologinės sąnaudos, mažėjo 8 procentais nuo 3,639 TWh pernai iki 3,348 TWh šiemet pirmąjį ketvirtį.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2023 metų pirmąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,851 TWh elektros energijos, 12 procentų mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 3,233 TWh, eksportuota – 0,876 TWh arba 1 procentu daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,866 TWh.
Importas iš Švedijos sumažėjo 6 procentais, nuo 1,259 TWh iki 1,186 TWh, o importas iš Latvijos padidėjo 19 procentų nuo 1,272 TWh iki 1,512 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet pirmąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, per metus jis sumažėjo 7 procentais nuo 0,676 TWh iki 0,631 TWh.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.
Paieška archyve
