Po kelis mėnesius trukusių Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento derybų Europos Sąjunga oficialiai patvirtino gausių subsidijų puslaidininkių pramonei planą. Pagal Europos lustų aktą 43 mlrd. eurų (maždaug 47 mlrd. JAV dolerių) bus skirta Europos konkurencingumui ir atsparumui mikroschemų versle didinti, skatinant veiksmingą skaitmeninį ir ekologišką perėjimą, paremtą aukštųjų technologijų technologijomis.
Šiuo metu Europa užima 10 proc. pasaulinės mikroschemų gamybos rinkos; priėmus ES mikroschemų aktą, Briuselis planuoja iki 2030 m. padvigubinti ES gamybos pajėgumus iki 20 proc. pasaulinės rinkos. Plane taip pat daug dėmesio skiriama Europos mokslinių tyrimų ir technologijų pajėgumams, susijusiems su lustų pažanga, stiprinti, kurti inovacinius pajėgumus projektavimo gamybos ir pakavimo srityje, giliau suprasti pasaulinę puslaidininkių tiekimo grandinę ir spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą pritraukiant naujus talentus ir auginant savo kvalifikuotą darbo jėgą.
ES teigė, kad mikroschemos jau yra „strateginis pagrindinių pramonės vertės grandinių turtas“, o skaitmeninė transformacija mikroschemų pramonei atvėrė naujas rinkas, pavyzdžiui, itin automatizuotų automobilių, debesijos, IOT, ryšio, kosmoso, gynybos ir superkompiuterių. Neseniai pasaulyje susidaręs puslaidininkių trūkumas taip pat parodė, kad pasaulinė tiekimo grandinė sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis yra itin priklausoma nuo labai nedaugelio dalyvių.
2021 m. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „nėra skaitmeninio ryšio be lustų“. Todėl naujuoju Europos lustų aktu bus užtikrinta, kad ES „sustiprintų savo puslaidininkių ekosistemą, padidintų jos atsparumą“ ir sumažintų išorinę priklausomybę. Briuselio atstovas sakė, kad nuo praėjusių metų, kai buvo paskelbtas planas, Europa jau pritraukė daugiau kaip 100 mlrd. eurų naujų viešųjų ir privačiųjų investicijų.
Tiesą sakant, galutiniame ES lustų akte yra keletas papildomų nuostatų, kurios nebuvo įtrauktos į pirminį projektą. Be to, kad bus finansuojama pažangiausių puslaidininkių technologijų gamyba, planas taip pat apims visą vertės grandinę su senesnėmis mikroschemomis ir mokslinių tyrimų ir projektavimo įrenginiais. ES lustų aktas priimamas po to, kai pasaulio lustų pramonės galiūnės (JAV, Taivanas, Pietų Korėja, Japonija) jau patvirtino arba šiuo metu tvirtina savo subsidijavimo iniciatyvas. Todėl Briuselio pinigai, skirti ES puslaidininkių gamybai didinti, neužtikrins sėkmės.
