Praėjusią itin vėjuotą savaitę augo vėjo elektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba, o tai leido išlaikyti stabilias elektros kainas. Per savaitę vietiniai generatoriai užtikrino 41 procentą šalies elektros suvartojimo, importas sumažėjo 13 procentų, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Kovo 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 2 procentais nuo 118 iki 120 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę didesnių elektros suvartojimo pokyčių nefiksavome dėl užsitęsusios žiemos, tačiau stebėjome itin didelę vėjo generaciją. Per visą savaitę vėjo gamyba siekė apie 49 GWh, o vien trečiadienį vėjo jėgainės pagamino 13 GWh. Nors Lietuva įprastai importuoja apie du trečdalius suvartojimo, tačiau praėjusį trečiadienį vietinė generacija užtikrino net 60 procentų elektros poreikio.
Dėl vėjo ir augusios šiluminių elektrinių gamybos persiskirstė importo srautai. Pavyzdžiui, iš Latvijos per savaitę importavome apie 76 GWh, dvigubai mažiau nei ankstesnę savaitę. Dėl aukštos vėjo generacijos centrinėje Europoje augo importas iš Vokietijos per Lenkiją, nors įprastai Lietuva eksportuoja į Lenkijos pusę“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 procentais, palyginti su ankstesne savaite: nuo 231 GWh iki 227 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 procentą šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 93 GWh elektros energijos – 13 procentų daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 82 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę didžiausias elektros gamybos augimas fiksuotas šiluminėse jėgainės, kuriose generacija augo 74 procentais nuo 14 GWh ir 24 GWh, taip pat reikšmingai išaugo vėjo jėgainių generacija, ji padidėjo 17 procentų nuo 42 GWh iki 49 GWh. Saulės elektrinės generavo panašiai kaip ir savaitę prieš tai – 4 GWh, o hidroelektrinių gamyba sumažėjo 28 procentais nuo 21 GWh iki 15 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 26 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 52 procentus, hidroelektrinės – 16 procentų, saulės elektrinės – 4 procentus, o kitos elektrinės – 1 procentą.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 61 procentas šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 14 procentų, nuo 208 GWh iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 47 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 43 procentai iš Latvijos, o likę 10 procentų buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo trečdaliu nuo 49 GWh iki 33 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipti 87 procentai iš Lietuvos eksportuojamos elektros, 12 procentų į Latviją, o likęs 1 procentas į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 49 procentai Lenkijos kryptimi ir 22 procentai Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 procentų Švedijos kryptimi ir 71 procentai Lietuvos kryptimi.
