Neįprastai šilti pirmųjų naujųjų metų dienų orai atnešė ypač didelę hidroelektrinių gamybą regione. Tačiau pasibaigus šventiniam laikotarpiu ir savaitės pabaigoje paspaudus šaltukui sparčiai išaugo ir elektros vartojimas, kilstelėjęs didmenines elektros rinkos kainas, informavo „Litgrid“.
Sausio 1–8 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 64 proc. nuo 64,6 iki 106 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo 105 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę stebėjome spartų elektros vartojimo augimą – Lietuvoje jis augo 10 proc., Latvijoje – 6 proc., o Estijoje net 14 proc. Įprasta, kad baigiantis šventiniam laikotarpiui suvartojimas grįžta į prieššventinį lygį. Taip pat pirmosios metų savaitės pabaigoje grįžo ir šalčiai, ypač atšalo penktadienį, kai oro temperatūra buvo nukritusi iki -16°C.
Dėl didesnio šilumos poreikio vidutinis elektros suvartojimas penktadienį siekė apie 1627 MW ir buvo gerokai didesnis nei kitomis darbo dienomis, kuriomis vidutiniškai vartojome apie 1419 MW. Augant suvartojimui Estijoje ir Latvijoje daugiau gamino šiluminės elektrinės, tačiau didžiausią kiekį Baltijos šalyse generavo Latvijos hidroelektrinės – apie 150 GWh arba apie 37 proc. visų trijų šalių elektros gamybos. Dažniausiai tokiu dideliu pajėgumu hidroelektrinės dirba tik žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje, kai atšyla orai ir tirpsta sniegas. Tačiau nuo Kalėdų užsilaikiusi teigiama temperatūra ir ypač šiltos pirmosios naujųjų metų dienos lėmė, kad pastarąją savaitę hidroelektrinės turėjo kur kas daugiau vandens nei įprastai“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 10 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 216 GWh iki 237 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 80 GWh elektros energijos – dešimtadaliu mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 90 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba mažėjo ketvirtadaliu nuo 59 GWh iki 44 GWh. Šiluminės jėgainės gamino panašiai kaip ir savaitę prieš tai, jų gamyba siekė 16 GWh, o hidroelektrinės generavo 36 proc. daugiau, jų generacija augo nuo 14 GWh iki 19 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 55 proc., hidroelektrinės – 23 proc., o kitos elektrinės 2 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 68 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 23 proc., nuo 178 GWh iki 219 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 47 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 2 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 83 proc., nuo 26 GWh iki 47 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 80 proc. Lenkijos kryptimi ir 5 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 90 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
