Užpildžius gamtinių dujų saugyklas Europoje, didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 47 procentais. Prie elektros kainos mažėjimo prisidėjo didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Spalio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 189 Eur / MWh, kai rugsėjį ji buvo 360 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, elektros kainą mažino keli veiksniai, pirmiausia – gamtinių dujų kaina.
„Visą spalio mėnesį stebėjome iš lėto besileidžiančias elektros kainas Lietuvoje. Tokios pat tendencijos vyravo visoje Europoje, o to pagrindine priežastimi tapo pingančios gamtinės dujos. Itin spartus gamtinių dujų saugyklų pildymas Europoje viršijo užbrėžtus tikslus – jos užpildytos 95 procentais. Tai kartu su sumažėjusia gamtinių dujų paklausa lėmė, kad dujų kaina smarkiai krito.
Trumpalaikiai dujų kontraktai Olandijos TTF aikštelėse spalio mėnesio pradžioje kainavo apie 160 Eur / MWh, o pabaigoje – vos 30 Eur / MWh. Artėjant žiemai bei augant dujų ir elektros suvartojimui tokios žemos dujų kainos greičiausiai neišsilaikys. Tačiau pasitikdami žiemą su užpildytomis dujų saugyklomis taip pat neturėtume tikėtis ir itin aukštų kainų. Ilgalaikiai dujų kontraktai žiemos sezonui Olandijos TTF aikštelėse kainuoja apie 120 Eur / MWh“, – sako L. Varanavičius.
Anot jo, elektros suvartojimas Lietuvoje iš lėto pradeda augti – vidutinis suvartojimas spalį, preliminariais duomenimis, buvo 2 proc. didesnis nei rugsėjį. Tačiau jis išlieka maždaug 10 proc. mažesnis nei pastarųjų penkerių metų spalio mėnesių vidurkis.
„Šis pokytis parodo, kad vartotojai reikšmingai taupo elektros energiją, tačiau trumpėjant šviesiam paros metui ir vėstant orams suvartojimas natūraliai šiek tiek auga. Taip pat verta paminėti, kad suvartojimas auga lėčiau, nes šis spalis Lietuvoje buvo 2,5 °C šiltesnis nei įprasta.
Panašios tendencijos Vakarų Europoje taip pat prisideda prie energijos taupymo, nes vartotojams reikia šiek tiek mažiau šildytis“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Spalį taip pat sparčiau pradėjo pildytis hidroelektrinių rezervai Skandinavijoje. Tai iš dalies lėmė, kad Norvegijoje ir Švedijoje elektros kaina praėjusį mėnesį buvo žemiausia „NordPool“ biržoje. Ši pigi energija per jungtis pasiekė ir mūsų rinką.
Daugiausia elektros gamino vėjo jėgainės
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 920 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje išaugo maždaug 2 procentais. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 19 proc., o vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per spalio mėnesį buvo pagaminta apie 350 GWh elektros energijos.
Analizuojant preliminarius gamybos duomenis, vėjo jėgainės Lietuvoje sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 42 proc., šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo pagamino 23 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės sugeneravo 6 proc., o likusios elektrinės gamino 10 procentus. Šiluminių elektrinių gamyba išliko panaši kaip ir rugsėjo mėnesį – apie 80 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo nuo 92 GWh iki 148 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 69 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą palyginti su rugsėjo duomenimis nepakito. Spalį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 54 proc., iš Latvijos 34 proc., o iš Lenkijos importavome apie 12 procentų. Eksportas spalį mažėjo apie 14 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu, jis sumažėjo nuo 140 GWh iki 120 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją (91 proc.), likusi dalis – į Latviją (9 proc.).
Paieška archyve
