Lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas vartojo ženkliai mažiau elektros energijos, tačiau didmeninė elektros rinkos elektros kaina Baltijos šalyse dėl to reikšmingai nepasikeitė – reikšmingą įtaką joms turi ne tik vartojimas, bet ir tendencijos kaimyninėse valstybėse. Artėjant žiemai Europoje pradėjo augti gamtinių dujų paklausa ir kaina, kuri lemia elektros kainų didėjimą, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 14 proc. nuo 141 iki 161 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę elektros suvartojimas ženkliai sumažėjo dėl laisvų lapkričio 1 ir 2 dienų, jomis elektros energijos vartojome net 13–15 proc. mažiau nei įprasta darbo dienomis paskutinėmis savaitėmis. O bendras savaitinis suvartojimas buvo 5 proc. mažesnis nei paskutinę spalio savaitę.
Nepaisant to, elektros kaina šiek tiek padidėjo dėl mažėjusios atsinaujinančių šaltinių elektros gamybos ir vėl ūgtelėjusių gamtinių dujų kainų. Vėjo generacija Lietuvoje susitraukė ketvirtadaliu, taip pat 15 proc. sumažėjo hidroelektrinių gamyba. Tačiau didesnę įtaką galėjo turėti tai, kad gamtinės dujos Europoje spalio pabaigoje kainavo neįprastai mažai, palyginti su pastaraisiais mėnesiais, o prasidėjus lapkričiui jos vėl šiek tiek pabrango dėl vėstančių orų.
Taip pat įdomu tai, kad puse metų intensyviai pildytos gamtinių dujų saugyklos lapkritį pradėjo išleidinėti sukauptas dujas, pranešdamos apie dujų paklausos augimą ir artėjantį žiemos sezoną“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, šią savaitę dėl planinių kasmetinių darbų atjungus „NordBalt“ elektros jungtį su Švedija, tikėtinas tolesnis elektros rinkos kainos augimas Baltijos šalyse. Jungties remontas tęsis iki sekmadienio, vėliau iš Skandinavijos šalių ateinančios pigesnės elektros importas vėl bus vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių kainos gali mažėti.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 211 GWh iki 200 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 26 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 52 GWh elektros energijos – 15 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 61 GWh.
Lietuvoje per savaitę mažėjo beveik visų kuro tipų elektrinių generacija – išskyrus saulės jėgaines, kurių gamyba padidėjo 35 proc. nuo 1,6 GWh iki 2,1 GWh. Labiausiai mažėjo vėjo elektrinių gamyba, kurių generacija nukrito 26 proc. nuo 27 GWh iki 20 GWh. Taip pat 13 proc. sumažėjo hidroelektrinių generacija nuo 12,3 GWh iki 10,7 GWh, o šiluminės bei kitos elektrinės gamino tik šiek tiek mažiau nei savaitę prieš tai – 17 GWh ir 2,3 GWh atitinkamai.
Šiluminės elektrinės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 38 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 75 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 proc., nuo 179 GWh iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 16 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 13 proc., nuo 21 GWh iki 18 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 70 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 30 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 22 proc. Lenkijos kryptimi ir 34 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
